Pavandenės kalnas

Pavandenės kalnas

Pavandenės kalnas, dar vadinamas Sklepkalniu, taip pat Pavandenės alkakalnis, Sakelių mauzoliejus – alkakalnis, stūksantis Kelmės rajono savivaldybėje, Pavandenės kaime (Užvenčio sen.), apie 1,5 km į šiaurės rytus nuo Pavandenės miestelio, 300 m į šiaurės vakarus nuo Gludo ežero kranto. Ant kalno įrengtas Pavandenės dvarą valdžiusios Sakelių šeimos kolumbariumas.

Alkakalnis 2019 m. rudenį po Sakelių mauzoliejaus atnaujinimo darbų tapo pritaikytas lankymui – kelyje pastatytos informacinės rodyklės, automobilių stovėjimo aikštelė, vienas iš alkakalnį juosiančių pakilimo takų pritaikytas judėti neįgaliems lankytojams. Ant kalno atnaujintas kolumbariumas, įrengta apžvalgos aikštelė su iliustruotomis nuorodomis į tolumoje matomus objektus: Pavandenės dvarvietę, bažnyčią, gretimus piliakalnius, tarp jų ir Medvėgalį. Aikštelėje įrengta iš kolumbariumo iškeltų palaikų kapavietė.

Pavandenės kalno istorija

Pavandenės kalnas, manoma, yra senojo politinio, administracinio centro kulto vieta – alkakalnis. Objektas priklauso kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais laikotarpiui. Spėjama, kad Sklepkalnis ir dabartinės Pavandenės Šv. Onos bažnyčios teritorijoje esantis kapinynas priklausė baltų gynybos ir kulto centrui, istorinės žemaičių Medininkų žemės gynybinei – politinei sistemai.

Pavandenės kalnas yra atskira Gludo ežero kalva šiaurės rytinėje pakrantėje, kur ji iškyla su stačiais, apie 10-16 m aukščio šlaitais ir yra apie 80-90 m skersmens, gana paplokščiu viršumi. Sakelių šeimos kapas – kolumbariumas įrengtas XX a. pradžioje. Tuomet buvo nukasta dalis kalvos pietrytinio šlaito viršuje, buvo suformuotas 1-3 m pločio pamažu link kapavietės kylantis ir platėjantis takas. Vykdant kolumbariumo statybos darbus, kalvos viršūnė kiek aplyginta. Kalva iš pietvakarių pusės apardyta čia buvusio karjero, pietiniame krašte išsiskiria nuo 2-3 m iki 6 m pločio rytiniame gale terasa, kuri galėjo susiformuoti veikiant karjerui. Kalva apaugusi medžiais ir krūmais, kurių dalis yra sodinti įrengiant kolumbariumą ir kapavietę.

Sakelių mauzoliejus

Varnių apylinkėse yra žinomos dvi palaidojimo vietos, kuriose pastatytos koplyčios su rūsiais kaip didingi antkapiniai paminklai garbingoms giminėms – tai Sklepkalnis su kriptomis Sakeliams ir Zdoniškės koplyčia, kurioje buvo palaidoti Dimšos. Pavandenėje kolumbariumas įrengtas laidoti Sakelių ir Danilavičių šeimos narių palaikams. 1904 m. mirus Pavandenės dvaro valdytojui Leonardui Sakeliui, jo sūnus Zigmantas Sakelis kalvos stačiajame šlaite (nuo ežero pusės) įrengė šeimos mauzoliejų. Į jį buvo perkelti ir kitų Sakelių bei ankstesnių Pavandenės dvaro savininkų Danilavičių palaikai. Po Elenos Sakelienės mirties 1930 m., mauzoliejus buvo rekonstruotas – naujai išmūrytos akmeninės jo sienos, uždengtas stogas.

Sovietmečiu kapai buvo plėšiami, todėl kriptose buvę palaikai perkelti į kalvos viršūnėje įrengtą kapavietę. Atstatytame kolumbariume dalis kriptų užmūrytos, kitos paliktos tuščios. Ant kalvos kapavietę su perlaidotais iš mauzoliejaus palaikais žymi stačiakampė, 3,9×3,2 m dydžio tvorelė su gyvatvore. Šiame plote pastatytas antkapinis akmens paminklas su kryžiumi dvaro paveldėtojui, nukankintam Rainių žudynėse Zigmantui Sakeliui (1878–1941).

Legendos ir padavimai

Pasak tautosakos šaltinių, ant Sprūdės ir Moteraičio kalnų gyvenę du milžinai, kurie milžiniškame katile, buvusiame šio kalno vietoje, virę sau valgį.

Informacija apie Pavandenės kalną literatūroje:

Sklepkalnis taipogi prie to dvaro. Ant jo dar neseniai galima buvo matyti mūrų griuvėsiai, dabar jau plytos iš jų išimtos. Kalbama, kad ant to kalno kita – kart stovėjus kalvinų meldykla, bet kuomet nežinoma.

B. Smigielskis  „Pavandenio parapija” // Kunigo Vikaro užrašai (apie XIX a. vidurį). Draugija 1909 m., nr. 27, p. 229