Perkūno ąžuolas

Perkūno ąžuolas – seniausias Plungės dvaro sodybos parko ąžuolas, augantis centrinėje parko dalyje šalia Oginskių rūmų. 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. – respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Medis viršijęs gamtinę brandą, yra rezignacijos fazėje. Ąžuolo skersmuo 1,2 m, aukštis 19 m.

Manoma, kad pagonybės laikais parko vietoje buvęs šventasis miškas. Pasak senųjų Plungės gyventojų atsiminimų, Marija Skuževska, kunigaikščio Mykolo Oginskio žmona, po Perkūno ąžuolu rengusi spektaklius vaikams ir jaunimui, o už ąžuolo, Babrungo slėnyje, stovėjęs saulės laikrodis.

Su šiuo ąžuolu siejama graži legenda apie vaidilutės Galindos meilę ir supykusį Perkūną, kuris trenkė į ąžuolą. Nuo to laiko ąžuolas vadinamas Perkūno vardu. Kita legenda sako, kad į šį ąžuolą Perkūnas trenkė kai po žemaičių krikšto prie ąžuolo buvo užgesinta šventoji ugnis. Dar ir dabar jo kamiene tebėra žaibo žymės.