Piktežeris – ežeras, prarijęs karalienę

Piktežeris

Piktežeris – ežeras Lietuvoje, Plungės rajone, pietvakarinėje Platelių ežero pakrantės pelkėje (Piktežerio pelkė). Ežeras beveik apvalus, ilgis ir plotis maždaug vienodi – 0,19 km. Altitudė 146,3 m. Krantai žemi, užpelkėję, apaugę retais medžiais. Rytuose ir pietuose jungiasi siauromis protakėlėmis su netoliese esančiomis Platelių ežero įlankomis. Į pietryčius prasideda Auksalės pusiasalis. Kiek atokiau į vakarus įsikūręs Beržoro kaimas ir telkšo Beržoro ežeras.

Legendos ir padavimai

Gyveno žiauri karalienė, Velykų naktį ji išsiuntė šeimyną į bažnyčią, o pati kepė pyragus, kad nereikėtu jų duoti šeimynai. Pikta buvo karalienė ir gailėjo valgio. Parėjo šeimyna ir rado tik duobę vieną – karalienė paskendusi su visa pilimi. Tai buvo pono Dievo bausmė.

Kartą žmogus kasė pinigus, jis turėjo nusinešęs ir šventų dalykų – kad niekas nepavydėtu. Prie jo priėjo žmogus, sako „palik, nekask”. Tas nepaklausė, tai kada parėjo, ėmė sirgti visi jo vaikai. Jis nuėjo pas kleboną, klebonas liepė jam iškastus pinigus įmesti į ežerą. Žmogus įmetė, nuo to laiko ten ėmė „baidyti”, iš to kilo ir Piktežerio pavadinimas.

Ežero gylį matavo linų rite, pririšę sunkų daiktą, bet ežero dugno nepasiekė.

Prie piktežerio, iš vakarų, Skarbo kalnas (skiria nuo Platelių ežero), netoliese – Pelkos duobė, apie 500 m. į pietus nuo Piktežerio – Kumelkaktė.

500 m į šiaurę nuo Kumelkaktės, netoli Platelių ežero pakrantės, slūgso gilus Piktežeris. Pasakojama, kad požemiu jis jungiasi su Platelių ežeru. Piktežeris radosi už godumą nubaustos karalienės dvaro vietoje. Jame paskandinti iškasti užkeikti pinigai ir bažnytiniai daiktai. Nuo tada ten nuolat vaidenasi. Vakaruose Piktežerį nuo Platelių ežero skiria Skarbo kalnas.

Netoli Piktežerio būta ir Peklos duobės. Prie šio komplekso siejasi apie 500 m į ŠV nuo Piktežerio stūksantis Šventorkalnis. jame, kaip ir Šventorkalnio pusiasaly, esą buvusi bažnyčia, randama bažnytinių daiktų. Pliksalė siejama su žmonių kankinimo, mušimo, žudymo vieta. Pasmerktuosius atgabendavę iš pilies salos. Gal tai iniciacijos ar aukojimo apeigų aidai? Sunku pasakyti, kiek su aptariamu kompleksu susijęs Plokštinės miškas. Jame, pasakojama, žuvus ir palaidota po kadugiu karalienė Kotryna su auksiniu kardu. Plokštinėje būta vadinamųjų Švedų apkasų.

L. Klimka „Mėnulio nušviestais paežeriais”