Užpelkių piliakalnis

Užpelkių piliakalnis

Užpelkių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Užpelkių kaimo, Platelių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plateliai–Gegrėnai, yra į šiaurę nuo šio kelio sankryžos su keliu Alsėdžiai–Dovainiai.

Tai balno formos pailga kalva. Jos ilgoji ašis sutampa su rytų-vakarų kryptimi. Pietinis ir šiaurinis šonai statesni, 8 m. aukščio; galai nuolaidesni. Kalvos viršuje yra 45 m. ilgio ir 8-10 m. pločio aikštelė. Galuose tebėra 1-1,5 m. aukščio pylimai. Anksčiau jie yra buvę aukštesni, nuolatos ariant išskleisti.

Pilalės plotas ir rytiniai šlaitai kasti. Pietiniame šlaite – didelė žvyrduobė. Žvyras iki pirmojo pasaulinio karo buvo vežamas keliams taisyti. Iš vakarų pusės žemė – smėlis molis ir žvyras. Anksčiau visa pilalė buvo ariama. Iki 1926 m. pilalė buvo apaugusi eglėmis.

Pietinėje pašlaitėje  buvęs rastas akmeninis, nebaigtas gręžti kirvis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1966 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Legendos ir padavimai

M. Kaniavienės senelis pasakojo, kad tą Užpelkių kalną kareiviai su batų aulais supylę. Bataulius pripils žvyro ir neš. Supylė tokį kalną, už kurio nuo priešų ir armotų galėjo pasislėpti (užrašė S.Stripinienė).

Prieš piliakalnį yra pelkė – Velnių raistas. Stonkai iš Velnių raisto parsivežė tokį įdomų akmenį, lyg ir su kortomis. Gedgaudas yra pasakojęs, kad ten velniai kortomis lošę. Gal dėl to ir Velnių raistas? (užrašė S. Stripinienė, papasakojo M. Kaniavienė).

Užpelkių pilalėje pinigai dega. Kartą naktį pro piliakalnį ėjo Platelių gyventoja Ruginienė. Staiga pamatė Palšio pilalėje raudoną ugnį – kelis kartus iš kalno ugnies kamuoliai iššoko ir pranyko ore (1945 m. rugsėjo 15 d. papasakojo P.Palšis).

Pilalėje druskos buvę. Ankstesniais laikais Palšių ūkyje gyvenęs labai blogas žmogus, didžiausias girtuoklis. Jis niekam nežinant savo reikalams iš šios pilės išsikasdavo druskos. Bet ir mirdamas niekam neišdavęs tos paslapties, kur ta vieta, kur galima rasti druskos (1928 m. užrašė J.Mickevičius).

Dar žmonės pasakoja, kad ant Užpelkių pilalės vaidenasi. E. Skirutienė (gim. 1925 m.) porinusi, kad Kaniavienė iš Užpelkių kaimo sapne girdėjo balsą, kuris liepė nebeganyti savo karvės kalno papėdėje, nes tai esą jo. O S. Narbutienei (g. 1922 m.) seneliai pasakojo, kad piliakalnio šiauriniame šlaite pakasta auksu žieduota karvė. Daug kas ieškojo, bet nerado. O gal rado, bet niekam nepasakė? (2001 m. užrašė A. Alšauskis)