Abokų piliakalnis – tylos ir miško saugoma Pilalė
Abokų piliakalnis, Pilalė
Abokų piliakalnis
Adresas
Abokų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
55.942158542248, 22.109084129333
Abokų piliakalnis
Abokų piliakalnis dar vadinamas pilale stūkso Plungės rajono sav., Žlibinų sen., Abokų k. Pasiekiamas nuo Lieplaukės pavažiavus Žarėnų link žvyrkeliu apie 3 km, pervažiavus Lūšinės upelį ir pasukus laukais į kairę (R), 200 m į mišką (yra miške už daubos).
Abokų piliakalnis įsikūręs atokiau nuo pagrindinių kelių, jis slepiasi tarp spygliuočių miško, ant pailgo kalvos kyšulio, kurį kadaise formavo čia tekėjęs upelis. Šiandien šį kraštovaizdį papildo Lūšinės slėnio reljefas, apjuosiantis piliakalnį iš kelių pusių ir suteikiantis jam natūralios tvirtovės pojūtį.
Piliakalnio aikštelė – trikampė, apie 40 metrų ilgio ir iki 35 metrų pločio, orientuota beveik šiaurės–pietų kryptimi. Pietinėje dalyje galima įžvelgti buvusio pylimo vietą, nors laikui bėgant reljefas buvo apardytas – tiek ūkinės veiklos, tiek žvyro kasimo. Šlaitai čia statūs, 4–6 metrų aukščio, tarsi saugantys kalvos viršūnę, o pietinis šlaitas – švelnesnis, pereinantis į aplinkines aukštumas.
Nepaisant to, kad piliakalnis nėra išsamiai archeologiškai tyrinėtas, jis datuojamas I tūkstantmečio pradžia, o pats objektas žinomas jau nuo XX a. pradžios. Tai leidžia manyti, kad ši vieta galėjo būti naudojama kaip ankstyva gyvenvietė ar gynybinė vieta, nors šiandien jos paslaptys dar tik laukia savo tyrėjų.
Kelionė į Abokų piliakalnį prasideda dar prieš jį pasiekiant. Nuo Lieplaukės važiuojant Žarėnų link, kelias veda per žvyrkelius, pervažiuojant nedidelį Lūšinės upelį, o vėliau pasukus laukais – į miško gilumą. Paskutinė atkarpa – tarsi mažas nuotykis: keli šimtai metrų per laukus ir miško taką, kol prieš akis atsiveria kalvos kontūras.
Atvykęs čia keliautojas neturėtų tikėtis įrengtos turistinės infrastruktūros ar pažintinių stendų gausos. Priešingai – Abokų piliakalnis žavi savo natūralumu ir laukine ramybe. Miško tyla, spyglių kvapas, švelniai šnarantys medžiai ir vos juntamas reljefo kilimas sukuria ypatingą atmosferą.
Aikštelėje galima pastebėti senų duobių pėdsakus, o nuo šlaitų atsiveria vaizdai į aplinkinius slėnius. Tai vieta, kur labiau juntama ne vizualinė didybė, o vidinis ryšys su kraštovaizdžiu – lyg stovėtum ant ribos tarp praeities ir dabarties.
Abokų piliakalnis nėra išpuoštas ar restauruotas – jis išlikęs toks, koks buvo paliktas laiko. Būtent todėl jis ypač vertingas tiems, kurie ieško ne tik vaizdų, bet ir autentiškos patirties. Tai vieta, kur galima pajusti senąją Žemaitijos dvasią – ne per rekonstrukcijas, o per tylą, reljefą ir mišką.
Jei ieškai mažiau atrasto, mažiau paliesto ir tikresnio Lietuvos kraštovaizdžio – Abokų piliakalnis gali tapti būtent ta vieta, kurioje kelionė virsta patyrimu.
