Getautės piliakalnis

Getautės piliakalnis

Getautės piliakalnis, Kungiai, Getautės pilis – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Getautės kaimo, Viešvėnų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 160 Telšiai–Varniai–Laukuva  prieš Kungius pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 800 m laikantis dešinės – yra kairėje, į vakarus, pervažiavus Viešvės upelį.

Piliakalnis įrengtas Viešvės kairiajame krante esančios kalvos viršūnėje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 33 m ilgio, 28 m pločio, 1 m iškiliu viduriu. Joje rasta grublėtos keramikos, apvali žalvarinė ir pasaginė segės. P aikštelės krašte supiltas 0,4 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio yra antras 0,3 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas. Jo 3 m aukščio išorinis šlaitas pereina į kalvos šlaitą. Aikštelės Š gale supiltas 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3-5 m pločio terasą. Žemiau jos (6 m žemiau aikštelės) iškastas 50 m ilgio, 0,9 m gylio, 10 m pločio griovys, už kurio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė orientuota Š-P kryptimi, 20 m ilgio, 75 m pločio, į Š nuolaidėjanti per 2,5 m. Priešpilio Š šlaite, 3-4 m žemiau aikštelės yra 7-15 m pločio terasa, ŠV dalyje virstanti 20 m pločio, 2 m gylio grioviu. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 28 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs kiek praretintais lapuočiais.

R-ŠR papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 200 m į PR, už slėnio yra aukštuma, vadinama Gojumi, greičiausiai senojo kulto vieta.

Getautės piliakalnio istorija

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Viešvė. Čia galėjo būti ir 1219 m. Haličo-Voluinės sutartyje minimos žemaičių kunigaikščio Vambuto valdos.

Legendos ir padavimai

Apylinkės gyventojai pasakoja padavimus, kad šį kalną supylę milžinai, saujomis sunešę žemes. Kitas padavimas pasakoja, kad šiame kalne švedai buvo įsirengę požemius, kuriuose laikė brangenybes, ginklus, maistą sau ir arkliams. Senais laikais į kalno rūsius vedęs atviras urvas.