Normančių piliakalnis

Normančių piliakalnis

Normančių piliakalnis su gyvenviete, Bauskės pilis – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pakapės, Šiaulių kaimiškoji seniūnija. Pasiekiamas iš plento 2105 Tytuvėnai–Pakapė–Šiauliai , pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, į Normančius, juose – į kairę pietvakarių kryptimi link Pakapės, pavažiavus 500 m – 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio pietryčių kryptimi. 0,7 km į šiaurės rytus nuo Pakapės kaimo kapinių.

Normančių piliakalnis įrengtas 4-5 m aukščio atskiroje kalvelėje, kurios pietinėje dalyje yra nedidelė terasa. Viršuje aikštelė ovali, 25×13 m dydžio, per 1 m iškilusiu viduriu. Jos pietiniame gale supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas, už kurio šlaite, 2 m žemiau pylimo viršaus, yra iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 9 m pločio pylimas. Griovys ir pylimas piliakalnį juosė ir iš vakarų pusės, kur sunaikinti arimų. Šlaitai vidutinio statumo, 4-7 m aukščio. Normančių piliakalnis archeologų netyrinėtas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a.

Istorija

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo Bauskės pilis (arba Busikės, Basynės, Businės) – ją 1348 m. sunaikino kryžiuočiai.

Ekspedicijų ataskaitos

1967 m. ataskaita:

Apie 1 km į šiaurės rytus nuo Pakapės ir apie 0,5 km nuo Šiaulių Pakapės kelio į dešinę, lygumoje tarp ariamų laukų stovi nedidelis gražiai atrodąs piliakalnis, dažnai vadinamas Bauskės pilimi. Jis apaugęs beržais ir iš toliau išsiskiria kaip aukštas medžių kupstas.

Tai šiaurės pietų kryptimi pailga kalvelė, kurios viršuje yra apie 30 m ilgio ir 12 m pločio aikštelė. Šlaitai palyginus nuolaidūs, ypač šiauriniame gale. Pietinis galas kiek aukštesnis ir turi dar apie 9×17 m dydžio terasę pusapvalės formos. Aikštelė iškasinėta duobėmis, atrodo, kad žymesnio kultūrinio sluoksnio nėra. Susidaro įspūdis, kad kalva buvusi kurį laiką ariama ir todėl gerokai deformuota.

Iš pietų minėta terase yra apie 1,7 m aukštesnė už gretimą lauką. Ji truputėlį nuolaidėja piliakalnio link. Piliakalnio galinis šlaitas iškyla virš terasės dar 2,6 m. Atrodo, kad terasė susidarė iš buvusio prie piliakalnio galo pašlaitėje pylimo. Kalne viršuje pietiniame gale buvęs antras pylimas, kuris išskleistas ir dabar išsiskiria vos apie 0,5 m aukščio pakilimu.

Vakarinio gale šlaito aukštis yra tik 3,2 m.

Aukščiausias yra rytinis šlaitas 7,5 m.

Apie 100 m į pietus nuo piliakalnio yra nedidelė duobėmis iškasinėta natūrali kalvelė, vadinama Bauskike, o už jos dar poros šimtų metrų atstume nedidelė kalvelė laikoma kapinaitėmis.

Aplinkiniame ariamame lauke gyvenvietės pėdsakų jau nepasisekė aptikti.

Apie piliakalnį išlikę įprastiniai tipiški pasakojimai apie nugrimzdusią čia bažnyčią, apie buvusią skylę ir t.t.

„Bauskės pilis” stovi beveik viduryje žemo sausumos ruožo, besitęsiančio nuo pat Šiaulių tarp Rėkyvos balų masyvo ir Tyrelių pelkių.

1972 m. ataskaita:

Apie 200 m į P nuo vad. Bauskės piliakalnio, prie Pakapės ir Normančių kaimų žemės ribos yra beveik apskrita, neaukšta, krūmais apaugusi kalva, vad. Abromkalniu. Kalvos viršus visas iškasinėtas bulviarūsiais. Apie radinius duomenų negauta. Jeigu čia savo metu ir buvo senkapis, tai dabar jis sunaikintas.

Senkapi iš vietinės reikšmės archeolog. pam. sąrašo reikia išbraukti (eilės Nr. 1292).

Kitas senkapis buvo apie 100 m į Š nuo buv. pil. Petrausko sodybos, paskiroje, taip pat neaukštoje kalvelėje. Prie senkapio, iš Š prieina pil. Bieliauskienės sodyba, o jo V papėde eina kelias Einoraičiai-Pakapė. Senkapio pakraščiuose – lapuočiai storoki medžiai.

Šiuo metu visas senkapis išvežtas žvyrui ir galutinai sunaikintas. Todėl iš vietinės reikšmės archeologinių pam. sąrašo jį reikia išbraukti (eilės Nr. 1293).

Kartu buvo aplankytas ir tame pat kaime esąs piliakalnis, vad. Bauskės pilimi. Istorijos instituto archeologai žvalgė jį dar 1967 m. Išsamesnis jo aprašymas yra minėtų metų ekspedicijos ataskaitoje.

Šiuo metu piliakalnis neardomas. Dalis ant jo augusių krūmų iškirsta. Aplinkui piliakalnį esančiose dirvose yra jo senosios gyvenvietės pėdsakų.

Piliakalnis įrašytas į respublikinės reikšmės archeolog. pam. sąrašą (eilės Nr. 1019).

Informacija apie Normančių piliakalnį kituose šaltiniuose:

Pakapiai

Pakapiai (Šaulių apskr.), 16.4. [Pylymas.] Už kokio kilometerio nuo Pakapių į šiaurę yra iš senovės laikų užsilikęs pylymas, vadinamas „Bauske”. Senieji pasakoja, kad šį pylimą esą supylę švedai. Kiti šneka kitaip. Tikrų žinių apie šį pylimą neturime. To pylimo pavidalas pailgai apskritas; į visas puses nuolaidžiai apskritas Pietinis galas 3 meteriai žemesnis. Jis turi apie 150 meterių apimties. Išilgai turi kokius 55 meterius, o skersai – 40 meterių. Laukutinis pylimo augštumas išeina apie 9 meterius. Viršutinė pylimo dalis apaugusi beržais.

Žiogas „Pakapiai (Pylimas)” // Dabartis. – 1918 m. bal. 18, p. 3.