Papilė

Papilė

Papilė – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas, istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne).

Miestelio vardas kildinamas iš žodžio papilė („vieta prie pilies, palei pilį“), nors gali būti priešdėlio pa- vedinys iš žodžio pilis. Papilė tikriausiai gavo pavadinimą nuo to, kad šiose vietose viduramžiais buvo keletas pilių (piliakalnių), o miestelis kūrėsi greta jų.

Stūkso du Papilės piliakalniai – Papilės piliakalnis kairiajame upės krante ir Pašalpos kalnas dešiniajame. Priešais Papilės piliakalnį auga Papilės penkiolikakamienė liepa. Papilės pietiniu pakraščiu, darydama kilpą, teka Venta, miestelis išsidėstęs dešiniajame upės krante (kitame krante – Daubiškiai). Pro Papilę eina Liepojos-Romnų geležinkelis, veikia Papilės geležinkelio stotis. Pastatytas apžvalgos bokštas Jurakalnyje.

Įkurtas Papilės geologinis draustinis. Miestelyje yra graži Papilės atodanga (geologinis draustinis), kur 2 km Ventos atkarpoje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų, tarp jų Česlovas Chmielevskis, Adolfas Damušis, Eduardas Eichvaldas (pirmasis ištyręs šią atodangą 1830 m.), Alfredas Karlas Jenčas, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius išmirusių juros periodo gyvūnų liekanų pavyzdžius.

Istorija

Pirmąkart paminėta 1339 m., kai Papilę nusiaubė Livonijos kariuomenė. Anksčiau buvo klaidingai manoma, kad paminėta 1253 m., bet tuo metu Kuršo Keklio žemėje minima Pilene nesietina su Papile. Po Žemaičių krikšto priklausė Medininkų (Varnių) vyskupams. 1493 m. pastatyta pirmoji Papilės bažnyčia.

Nuo 1600 m. Papilė minima kaip miestelis. 1637 m. joje buvo pastatyta parapijinė mokykla. 1702 m. gavo turgaus privilegiją. Už aktyvų dalyvavimą 1863 m. sukilime dalis miestiečių buvo represuota. 1871–1873 m. nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis, miestelis ėmė sparčiau augti. 1880 m. Papilėje įkurta Rusijos pašto stotis. XIX a. Papilė – Šiaulių apskrities miestelis, valsčiaus centras.

Pokario metais apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Kunigaikščio Žvelgaičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu Papilė buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė ir S. Daukanto kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. gegužės 7 d. patvirtintas Papilės herbas.

Šiaulių apskr. Papilės miestely ant kairiojo Ventos upės kranto stovi nedidelė, bet graži pilis. Anot žmonių pasa­kojimų, ji esanti švedų supilta. Dabar ant jos yra kapai ir medinė bažnytėlė, kurioje žmonės senovėje melsdavosi.

Pilies vidury yra supiltas aukš­tokas kauburys, nuo kurio gali­ma tolokai matyti.

Ventos pakrantėse galima ras­ti daug įvairių senų iškasenų, kurių ieškoti dar prieš karą moksleiviai būriais atvažiuodavo ir dabar atvažiuoja.

Pats Papilės miestelis prieš karą buvo gražus, bet laike karo liko beveik visai sudegintas.

Ant kairiojo pilies kranto tan­kiais krūmeliais apaugęs ir visai apleistas S. Daukanto kapas ant kurio tiktai paguldytas plokščias akmuo, panašus į lentą, tokio didu­mo 140×70 cnt. Akmeny iškalta viršuje kryželis ir ranką plunksną laikanti ir parašas: «Attejvi miniek sav, jog czionaj palajdotas Szymonas Davkantas pirmas isz tarp mokitu viru raszitojas senovės vejkalu Lietuvos Žemaitijos ir kitu naudingu knygelū. Jis par savo givenima it vargo pelle be palaubos, trusieje vienutinėj že­maitiškai rasziti delei naudos vientautiū. Gimė 1793 m. Spali­nio 28 d. Mirė 1864 m. lapkritio 24 d. Jsztar, Vieszpatie duok jam atilsi amžiną. Palajdois jo kapa istejgiau ta akmina, Papi­lės kleb. Wajszwilla”.

Sutkus J. Papilė // Trimitas. – 1924, Nr. 197, p. 26-27