Plungės piliakalnis

Plungės piliakalnis

Plungės piliakalnis, vadinamas Pilale, Pabrėžos pilale – piliakalnis Plungėje, Babrungo kairiajame krante. Pasiekiamas Birutės gatve važiuojant nuo Plungės bažnyčios link Prūsalių, 1,2 km nuo centro – yra 200 m į dešinę šiaurės kryptimi nuo gatvės, 30 m į šiaurę už senųjų miesto kapinių, kuriose stovi Plungės Visų Šventųjų koplyčia, einant pro jų šiaurės vakarinę dalį.

Piliakalnis rengtas Babrungo kairiojo kranto vingyje (dabar – tvenkinys), slėnyje esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 40×25 m dydžio, 0,5 m aukštesniu R galu. Šlaitai statūs, 5 m aukščio.

ŠR šlaitas nuplautas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Plungės piliakalnio istorija

Kaip rašė kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, tokio tipo piliakalniai-slėptuvės – tai vietos, į kurias, kilus pavojui, iš apylinkių subėgdavo žmonės. Tokios slėptuvės būdingos nuo kalavijuočių ir kryžiuočių daug kentėjusiems kuršiams, taip pat žemaičiams. Šie objektai neturėjo gynybinės paskirties, neturi ir senovinių pavadinimų, jie neminimi dokumentuose. Iki šiol nepavyko nustatyti, kas galėjo slėptis šiame Pabrėžos pilale vadinamame kalne – iki tuo metu didesnės Gandingos gyvenvietės 4 km – toks atstumas jos žmonėms būtų buvęs per ilgas.

Piliakalnis, archeologų žvalgytas bent penkis kartus, neturi materialių kultūros paveldo artefaktų, šalia jo nėra gyvenvietės pėdsakų. Tiesa, tarpukariu apie 1 km į pietryčius nuo Plungės piliakalnio, ravint daržą rasta pora kaukolių, o 1984 m. – žmonių kaulų ir žalvarinių papuošalų. Spėjamas Plungės kapinynas, remiantis turimais duomenimis, priskirtas vėlyvesniems laidojimams.

Pabrėžos pilale šis piliakalnis-slėptuvė pramintas todėl, kad Plungėje vienu metu kunigavo Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža (1771–1849) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų.

2015 m. vietos bendruomenė ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti šį piliakalnį, praretinti jo šlaituose augančius medžius ir atverti jį visuomenei. Netrukus čia imta minėti Baltų vienybės diena (rugsėjo 22 d.).