Praviršulio ežeras
Praviršulis
Praviršulis. Nuotrauka: Romualdas Barauskas.
Adresas
Praviršulio ežeras
GPS
55.5102221, 23.44069641531
Praviršulio ežeras, Praviršulis – ežeras vidurio Lietuvoje, Radviliškio rajone, apie 7,5 km į pietus nuo Šaukoto. Ežeras telkšo Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio viduryje, pelkių apsuptyje. Ilgis iš vakarų į rytus 1,07 km, plotis iki 0,92 km. Gylis siekia 4,3 m. Krantai užpelkėję, žemi, apaugę medžiais ir krūmais, vietomis ardomi.
Ežero dugne slūgso molingas sapropelis, pakraščiuose – durpės. Pakrantės apžėlusios meldų ir viksvų sąžalynais.
Iš Praviršulio pietuose išteka Luknės intakas Duburas (Duburiai).
1967 m. ežeras ir apylinkės paskelbti vandens paukščių draustiniu, o nuo 1969 m. – botaniniu-zoologiniu draustiniu.
***
Netoli Šiluvos yra Praviršulio ežeras.
Ežeras Praviršuliu vadinamas štai kodėl. Labai seniai vienas raganius užkeikė ežerą, ir vanduo pradėjo skraidyti padangėmis. (Seniau sakydavo, kad lietus atsiranda nuo skrendančio vandens.) Tas ežeras, skraidydamas padangėmis, pridarydavo žmonėms daug nelaimių. Tada visi pradėjo sakyti, kad reikia atspėti užkeikto ežero vardą, ir jis vėl iš padangių galės būti žemėje. Bet niekas negalėjo sužinoti jo vardo. O ežeras vis kenkdavo ir kenkdavo žmonėms. Spėjo visokiais vardais, net neatspėjo.
Vieną kartą kaimo mergaitė apsiėmė išgelbėti žmones nuo nelaimių. Ji atėjo prie tos vietos, kur dabar yra ežeras, ir pasakė skrendančiam ežerui:
— Aš esu Uršulė, o tu — Praviršulis!
Tada skrendantis ežeras nusileido į tą vietą, ir mergaitė paskendo.
Tokiu būdu mergaitė atspėjo užkeikto ežero vardą ir išgelbėjo žmones nuo nelaimių.
Padavimas apie Praviršulį plačiai paplitęs, o jo seniausias užrašymas − iš XIX a. pabaigos ir priklauso Pranui Šivickiui. (Beje, tai žymiausias lietuvių biologas tarpukaryje, studijavęs Čikagos universitete, profesoriavęs Filipinų universitete ir skelbęs straipsnius prestižiniuose žurnaluose „Nature“ ir „Science“.) Šivickis, dar būdamas moksleiviu, užrašė, kad dangumi atkeliavęs ežeras „pradėjo taip baisiai baubt, kad bjauru buvo klausyt visuose aplinkiniuose kaimuose. Viens žmogus per sapną dasižinojo, kad ažeras tol baubs, kol tik neatspės, kokį jam duot vardą“. Galų gale vardą atspėjo „besėdinti po kryžium boba ubagė“, tarusi: „Tegu bus Praviršulis (t.y. praviršijęs, gavęs viršų, užkariautojas)! Ažerui tas vards patika: tujaus nustoja baubt ir dabar niekad nepraded, bu visi jį tuom vardu vadin“.