Šauklių akmuo su dubeniu

Šauklių akmuo su dubeniu

Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,95 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Šaukliai-Mosėdis ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Šaukliai-Mosėdis ir 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške.

Akmuo rausvas, stambaus grūdėtumo, apskritas, apskaldytais šonais, 1,1-1,2 m skersmens, 60 cm aukščio. Apačia aptrupėjusi, viršutinė plokštuma glotni, žemėjanti į vieną pusę. Ties jos viduriu, arčiau krašto iškaltas netaisyklingo apskritimo pavidalo, 50 cm skersmens ir 7-8 cm gylio dubuo plokščiu dugnu ir statmenomis sienelėmis. Saugomos teritorijos plotas – 0,00014 ha.

35 m į šiaurės vakarus nuo yra Šauklių senovės kulto vieta.

Istorija

1971 m. prie Mosėdžio buvo atkastos trijų šventviečių liekanos. Dvi iš jų yra Šauklių kaimo lankoje.

Šventviečių akmenis aptiko Mosėdžio gydytojas V. Intas ir kraštotyrininkas R. Granauskas, ieškodami eksponatų Akmenų muziejui. Jiems pasirodė įtartini du plokšti akmenys, įsmigę į pievą. Vieno akmens kitoje pusėje buvo išduobtas plokščiadug­nis dubuo, o po kitu rasta anglių.

Ištyrus pirmojo akmens aplinką, rasta duobė, ant kurios kraš­to — iš akmenų sukrautas nedidelis postamentas dubenuotajam akmeniui. Duobėje aptikta sena ugniavietė. Vėliau akmuo nuo postamento buvo nugriautas ir dubeniu žemyn įverstas į ugnia­vietę.

Panaši duobė rasta ir prie antrojo akmens, kuris nuo pirmo­jo nutolęs apie 35 m. Tačiau antrasis akmuo gerokai apskaldy­tas, dubens jau nebeišlikę, nors dubens pėdsakų aptikta nuoskalose. Židinio duobės šonai ir dugnas čia taip pat išgrįsti to pa­ties rausvo granito, iš kurio iškaltas aukuro akmuo, nuoskalomis. Duobėje, tarp degėsių, aptiktas sudaužytas molinis dubenė­lis. Jo vidus aptrauktas žalia glazūra. Pagal šį dubenėlį Šauklių šventvietė datuojama XVI—XVIII amžiais.

Atkasus abi Šauklių šventvietes, iškilo klausimas, ar galėjo jos veikti vienu metu. Juk tarp jų, kaip minėta, yra vos 35 met­rai. Į šį klausimą vargu ar būtų galima atsakyti net tuo atveju, jeigu abiejų šventviečių chronologija būtų nustatyta vienerių metų tikslumu. Galimas daiktas, iš pradžių veikė viena švent­vietė. Krikščioniškajai bažnyčiai pradėjus aktyviau persekioti pagonybę, pagoniškosios šventvietės buvo griaunamos. Jeigu Šaukliuose aukuro akmuo buvo nuverčiamas, jis po kurio laiko galėjo būti atstatomas. Ir kai pagaliau jį suskaldė, seniesiems pa­pročiams atsidavę vietiniai gyventojai išsikalė naują aukurą, įsi­rengė naują šventvietę.