Sietuvos kūlgrinda – akmeninis kelias per pelkes

Sietuvos kūlgrinda

Sietuvos kūlgrinda arba Reistrų (Burbiškių, Dargių) kūlgrinda – grįstas pelkių kelias (kūlgrinda), esantis Žemaitijoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, tarp Burbiškių, Reistrų ir Dargių kaimų. Sudaro trys dalys. Pirmoji kūlgrindos dalis eina per patį Sietuvų upelį, jungiantį Lūksto ir Paršežerio ežerus bei Švedų prūdo pelkę. Išlikę takai, akmenimis grįsta seno kelio dalis (akmenys vidutinio dydžio, grindinys uždumblėjęs). Antroji, pietrytinė, dalis prie Reistrų kaimo eina per Paršežerio pelkę. Jos grindinio akmenys vidutinio dydžio, grindinys po vandeniu vietomis gerai juntamas, kitur uždumblėjęs.

Pirmosios kūlgrindos ilgis 250 m. Kitos dvi kūlgrindos atitinkamai 180 ir 150 m ilgio, jų plotis 3–4 m. Sietuvos pelkės gylis 5–7 m, virš kūlgrindos – ~0,5–1,5 m.

Sietuvos kūlgrinda minima jau XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Tai buvęs svarbus kelias, jungęs kairiojoje Lūksto–Paršežerio ežerų ir pelkių sistemoje buvusią Paršpilio pilį (dab. Burbiškių piliakalnis), su pilimis rytuose (Bilionių piliakalnis, Girgždūtė). Dabar per Sietuvos kūlgrindą eina 2 km ilgio pažintinis takas. Tai vienintelė kūlgrinda Lietuvoje, pritaikyta lankytojams.

Kelias po vandeniu

Varniai, (Telšių apskr.). Tarp dviejų ežerų, didžiulio Lukšto ir Paršežerio, yra tarpas; skiria juos didelės pelkės; vidury pelkių kalva, aplink gilūs liūnai, pelkes vagoja upė. Susisiekti iš vienos pusės ežero į kitą aplinkui labai toli. Nuo neatmenamų laikų atrastas per pelkės kelias; jis esas išgrįstas akmenimis ir vingiuojasis apie pusę kilom. ilgio ir apie 3 metr. pločio. Važiuojant arkliams ligi pilvo vanduo siekias. Žmonėse užsiliko pasakojimų, būk tas kelias likęs nuo švedų karo laikų; tada lietuviai turėję ant kalvos pili apsiginti nuo priešų.

A. Racevičius „Kelias po vandeniu” // Lietuva 1924 m., lapkr. 26 d. nr., p. 5