Skomantų piliakalnis

Skomantų piliakalnis

Skomantų piliakalnis su gyvenviete, Ragokalnis, Papilys, Raguvos kalnas, Raguva – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Skomantų kaimo vakaruose, Veiviržėnų seniūnija. Pasiekiamas nuo kelio Gargždai – Švėkšna ties jo nežymiu posūkiu miške į kairę važiuojant tiesiai – į dešinę pietvakarių kryptimi buvusiu ankstesniu keliu 450 m iki mašinų stovėjimo aikštelės, nuo jos eiti į kairę keliuku 100 m šiaurės rytų kryptimi.

Ant kalvos pastatyta skulptūra „Žemaitis“ (1969 m., liaudies meistras V. Majoras) ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos paminklas.

Skomantų piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Veiviržo dešiniajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 80 m ilgio, 57 m pločio vakariniame bei 40 m rytiniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 60 m ilgio, 8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinėje pusėje iškastas 5 m pločio, 0,7 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 2 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 4 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už jo supiltas 2 m aukščio, 5 m pločio pylimas, už kurio yra antras 0,7 m gylio, 5 m pločio griovys. Aikštelės rytiniame krašte supiltas 38 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio viduryje perkastas pylimas, kurio išorinėje pusėje, šlaite, 6 m žemiau, iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20-22 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Piliakalnis apardytas arimų bei bulviarūsių. 1986 m. sustabdytas į šiaurę nuo piliakalnio esančios erozinės išgriuvos plėtimasis. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, ant vakarinio pylimo stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui pastatytas betoninis paminklas.

Į vakarus nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. 500 m į šiaurę nuo piliakalnio yra III a. – XIII a. senkapis, tyrinėtas 1909 m.

Piliakalnio tyrinėjimai

Piliakalnio pylimą XIX a. pabaigoje kasinėjo grafas Pliateris. Duomenų apie šiuos tyrinėjimus neliko. 1903 m. Liudvikas Kšivickis aikštelės pietvakarinėje dalyje šalia pylimo iškasė dvi duobes, aptiko daugiau kaip 60 cm storio kultūrinį sluoksnį. Pietvakarinėje dalyje arčiau pylimo rado akmenų grindinį, o po juo – kietą apdegusio molio sluoksnį ir giliau dar 0,6 m storio su anglimis ir apdegusio molio gabaliukais maišytos žemės sluoksnį. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus, Žemaičių muziejus Alka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.