Batakių piliakalnis

Manoma, kad ant šio piliakalnio stovėjusi Žemaičių pilis Aukaimis arba Aukė.

Piliakalnį sudaro tarp upių įsiterpusios aukštumos kampas. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 40 x 22 m dydžio su kultūriniu sluoksniu. Piliakalnį iš pietvakarių juosia apie 2,5 m aukščio, 18 m pločio, 27 m ilgio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į tiesų 27 m ilgio, 10 m pločio, 2,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Rytiniame ir šiauriniame aikštelės kraštuose yra 2 m pločio, 0,2 m aukščio pakilimas – lyg čia buvęs pylimas. Šiaurrytinėje pusėje 10 x 4 m dydžio aukštumos smaigalys atkirstas 9 m pločio, 3,5 m gylio grioviu.

Į pietus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietės žymių liekanų. 1915 ir 1944 m. piliakalnis apardytas apkasų, šlaitai vietomis paveikti erozijos (stabilizuoti 1994 m.). Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir gynybiniai įrenginiai apaugę lapuočiais. Į piliakalnį iš šiaurės vakarų pusės įrengti laiptai.

Istorija

Kryžiuočių kronikos vietovę vadina Aukon, Augken, Awkon, Aukeyn, vardais. Vietovės sudėtas iš dviejų žodžių: Au(ka) ir kaimas.

Istorikai T. Hiršas, J. Jurginis ir kt. Aukai­mio ieško prie Batakių ar pačiuose Batakiuo­se. XVII a. dokumentai mini Poalkonės Ba­takius; kita proga ta pati vietovė vadinama Botoki Poavkune vardu. J. Jurginis mano, kad ,.Aukaimis buvo arba pačiuose Batakiuo­se, arba piliakalnyje prie Batakių“. Kiti ty­rinėtojai mėgina Aukaimį perkelti į Skaudvi­lę, kur taip pat yra du piliakalniai.

Duisburgas ir kiti kronikininkai dažnai mi­ni Aukaimį ir vadina jį pilimi (castro). Jau 1285 m. prie Aukaimio buvo sumušti kryžiuo­čiai. 1291 m. jiems pavyko pilį sudeginti, ta­čiau kryžiuočiai puolė apylinkes ir sudegino 6 kaimus. Pilį saugojusių žemaičių tarpe tūta ir išdavikų. 1302 m. Draika, kryžiuočiams puolant pilį, slaptai atidaręs vartus ir sulei­dęs priešus. Kryžiuočiai pasigrobė pilyje bu­vusias gėrybes, o pilį sudegino. 1303-1304 m. pilis buvo kryžiuočių rankose, paskui lietuvių. 1305 m. ją išdavė kitas išdavikas, Svirtila. Tada buvo sunaikintas priešpilis ir smarkiai apiplėšti aplinkinių kaimų gyventojai. Kryžiuočiai į pili įsiveržė anksti rytą, kai visi miegoję, o pilyje tebuvo 4 sargai.

Aukaimio būta stiprios pilies. 1292 m. ją puolė 1500 Ordino karių. Gynę tik pėstininkai. Būta ir pabėgėlių iš Aukaimio: kroni­kos mini Baukę su broliu.

Nuolatinių gyventojų Aukaimio pilyje ne­buvo; pilį saugojo apylinkės gyventojai, pilė­nai, nustatyta tvarka. Pavojaus metu visi bėgdavo į Aukaimį, pasiimdavo ir savo turtą, ypač grūdus. Greičiausiai pilis buvusi ne vie­no valdovo, o platesnės žemaičių bendruome­nės nuosavybė. Kai priešai Aukaimį sudegin­davo, visi bendromis jėgomis atstatydavę. Is­torikai Aukaimį laiko tik piliakalniu-slėptuve.

Aukaimis nebeteko savo reikšmės stiprėjant kryžiuočių puolimams ir augant pilių ėmimo technikai. Tada liko nebeginamas. 1381 ir 1402 m. kryžiuočių žygių aprašymuose Au­kaimis pilimi nebevadinamas. Žemaičiai bu­vo pasirinkę kitą kovos būdą: slėpdavosi ir gindavosi miškuose, laukuose.

1345 m. ties Aukaimiu kryžiuočiai sumušė Algirdą. Krikščionybės įvedimo metu Aukai­mio apylinkėse pasislėpęs ir miręs paskutinis žemaičių senosios tikybos kunigas Gintautas. 1414 m. buvusi iškirsta šventoji giria.

Aukaimis, turėjęs didelę reikšmę kovų su kryžiuočiais laikais, atkakliai gynęs žemaičių žemę, sugėręs daug gynėjų ir jų priešų krau­jo, išnyko taip, kad dabar net sunku jo vietą atsekti.

Padavimai ir legendos

Kalbama, kad šioje vietoje senovėje stovėjęs didelis, gražus dvaras, kuris nugrimzdo į žemę. Ant Batakių piliakalnio stovėjo Aukaimio pilis.