Nausodžio, Varkalių piliakalnis

Nausodžio, Varkalių piliakalnis

Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Varkaliai, Gandinga, Pilalė, Apieros kalnas – piliakalnio ir papilio kompleksas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Varkalių kaime, Nausodžio seniūnijoje  ir papilys .

Piliakalnis ir papilys pasiekiami iš plento 166 Plungė–Vėžaičiai, Varkaliuose pasukus į Ramunių gatvę, šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos, nuo jos takeliu paėjus į Babrungo slėnį ­- iš viso 700 m nuo kelio. Piliakalnis – kairesnė apaugusi kalva, papilys – dešinesnė, pasiekiamas nuo piliakalnio paėjus 100 m šiaurės rytų kryptimi, perėjus seną melioracijos kanalą.

Piliakalnis ir papilys įrengti Babrungo kairiojo kranto slėnyje esančiose atskirose kalvose, 700 m į šiaurę nuo Gandingos piliakalnio. Piliakalnio aikštelė beveik keturkampė, 16×14 m dydžio, 1 m žemesniu pietrytiniu šonu. Šiaurės rytų šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa, 4 m žemiau kurios yra kita 4 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 16 m aukščio. Vakarinė ir šiaurinė piliakalnio pusės nuplautos, aikštelėje iškasta duobė. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

Papilys, Pilalė arba antrasis piliakalnis įrengtas 200 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, smailėjančiu vakariniu galu, 2 m aukštesne vakarine puse, 110 m ilgio, 54 m pločio. Rytiniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės yra 20 m ilgio, 76 m pločio terasa. Papilys apaugęs lapuočiais.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kultūrinio sluoksnio ir buvusių įtvirtinimų nepastebėta. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Istorija

Nuo VI a. čia buvo kuršių arealas, priklausė Ceklio žemei. Baltai gintaro keliu prekiavo tiesiogiai su Romos imperija ir iš ten atvežtą žalvarį meistrai-varkaliai paversdavo puošniomis sagėmis, apyrankėmis, žiedais. Gondingos pilis buvo vienas svarbiausių tos žemės gynybinių centrų. Pilys buvusios medinės, pastatytos iš ąžuolinių ręstų ir apjuostos tokių pat rąstų tvora. Čia vykusias kovas įrodo archeologiniai radiniai: ietigaliai, kirviai, durtuvai, kalavijai, akmeniniai sviediniai. Manoma, kad šie ginklai buvo pagaminti vietoje.

To meto vietiniai gyventojai jau buvo žemdirbiai. Tai rodo iškasti dalgiai, pjautuvai, kauptukai, girnos, trintuvai ir kt. Piliakalniuose rasta rugių, kviečių, vikių, žirnių, pupų. Svarbi buvo ir gyvulininkystė. Auginti galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai.

Moterys mokėjo austi, megzti. Kapuose rasta įrankių juostoms austi, adatų, ylų. Mokėta išdirbti odą. Tai įrodo rasti pakinktai, diržai, peilių makštys…

Manoma, kad šios „pilalės” galėjo tarnauti ne tik gynybos reikalams, bet ir gamtatikystės kultui. Ant žemesniosios kalvos galėjo būti šventvietė-observatorija. L. Kumšlyčio (buvusio Plungės valsčiaus viršaičio, kraštotyrininko (1901-1940)) pastebėjimai: „piliakalnio viršuje labai gausu didelių ir mažų akmenų. Vieni avino galvos didumo, kiti visai dideli. Mažesnieji jau surinkti ir sukrauti krūvon. Nežinia kuriam reikalui dideli akmenys buvo tvarkingai sudėti eilėje ties pat šiaurės rytų ir pietų piliakalnio pakraščiais. Dauguma visai nematyti, tik geležiniu štampeliu pabandžius aptinkama…“ L.Klimka mano, kad akmenys šiame kalnelyje siejosi su paleoastronominiais stebėjimais (Klimka L., 1984)

Legendos ir padavimai

Žodinėje vietos žmonių tautosakoje pasakojama, kad upės slėnyje, vadintame Astreikio lanka, esantys du piliakalniai, turėję savo paskirtį. Ant pirmosios pilalės pavojaus metu buvusi uždegama ugnis, o antroji tarnavusi kaip šventvietė, mat ant jos XX a. pradžioje dar buvę daug apie metro pločio kubo pavidalo ritualinių akmenų, kuriuos, deja, gyventojai pirmo pasaulinio karo metu suskaldę ir panaudoję statybose.

XIX a. pabaigoje vaizdingą Babrungo slėnį, kuriame ir stovi piliakalnis, mėgo Plungės dvarą valdęs kunigaikštis Mykolas Oginskis. Rudenį rugsėjo pabaigoje su gausiu svečių ir dvariškių būriu čia būdavo švenčiamos Mykolinės. Iškilmes lydėdavo gausios vaišės, žaidimai susirinkusiems aplinkiniams gyventojams. Ant pilalės tarp mistinių akmenų grojo garsusis Plungės dvaro orkestras, kuriame 5 metus mokėsi groti ir jaunasis Mikalojus Konstatinas Čiurlionis.

Mykolo Oginskio vardinių proga M. K. Čiurlionis sukūrė kelis kūrinius, kuriuos atliko orkestras. Jaunuoju kompozitoriumi susižavėjo svečiai, pats šeimininkas – ir tai nulėmė M. K. Čiurlionio likimą — M. Oginskis paskyrė stipendiją (12 rub. per mėnesį) mokytis muzikos Varšuvoje.

Ten gyvendamas, M. K. Čiurlionis parašė savo garsųjį kūrinį „Miške“, kunigaikščiui Oginskiui — polonezą.

Ūkininko Astreikio sodyboje jaunasis M. K. Čiurlionis turėjo kūrybinę studiją, o 1909 m. šį Babrungo slėnį dažnai lankė su savo žmona Sofija Čiurlioniene-Kymantaite.