Urkuvėnų akmuo

Urkuvėnų akmuo, Velnio širdis

Adresas

Urkuvėnų akmuo. Žemėlapyje pažymėta apytikslė akmens vieta.

GPS

55.904311895185, 22.886238098145

Adresas

Urkuvėnų akmuo. Žemėlapyje pažymėta apytikslė akmens vieta.

GPS

55.904311895185, 22.886238098145

Urkuvėnų akmuo (dar vadinamas Velnio širdimi) – stambus riedulys, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas ties Urkuvėnų kaimu (Kuršėnų kaimiškoji sen.), Šiaulių rajone, Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų girininkijos (1 kv.) teritorijoje. Tame pačiame miške guli Laumės akmuo.

Akmuo slūgso miške apie 2,6 km į šiaurę nuo Varputėnų, 0,5 km į vakarus nuo kelio 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai . Toje vietoje kelyje yra autobusų stotelė, koplytstulpis, seno akmeninio pastato griuvėsiai. Riedulys Varputėnų miške guli ant nedidelės kalvelės, stelbiamas krūmokšnių. Šalia – išplatėjęs upelis su bebrų nuverstais medžiais. Akmuo skilęs pusiau.

Padavimai ir legendos

Sako, milžinų gadynėje čia buvusi kaip ir dabar yra bala, tik ne­buvę „Velnio Pylimo“ nė „Vingio“ akmens. Vienoj pusėj, balos gyvenęs jauni­kaitis milžinas Vingis, o kitoj pusėj jo panelė Laumė. Gal ir tiesa, nes čia ir šiandien tebėra dvarelis Laumakiai. Mil­žinui Vingiui buvo vargas vaikščioti pas savo panelę per balą. Tuomet milžinas sumanęs išpilti sau kelią. Pasiėmęs didelį maišą, nuėjęs Palangos pajūrin, pasisė­męs pilną maišą smilčių, pylęs per balą kelią. Maišą nešęsis ant pečių užsimetęs. Kad vienodai visą kelią išpylus, maišo ga­le praplėšęs skylę, per kurią žemės iš maišo birusios. Kai visos žemės išbiro iš maišo, tuomet milžinas gale pylimo ir maišą iškratė, o iš maišo iškrito ir buvęs didokas maiše akmuo, kuris ir stovi da­bar gale „Velnio Pylimo“ vadinamas „Vingis“.

Kitas žemaičių padavimas sako, kad prieš tvanus, kada žemėje visur buvę ne­labųjų dvasių, Kipšų dvare gyvenęs kip­šelis, kaip žemaičiai sako, arba velniu­kas. Kipšas Laumakių balose su laumė­mis raganomis linksmus balius keldavęs. Kartais ir ant Šatrijos susilėkdavę velniai arba kipšai ir laumės raganos. Dangaus dieivalis Perkūns kartą labai supykęs, trenkęs iš padebesių į papelkį, užmušęs Kipšą ir laumę. Kipšo likusi tik širdis, pa­virtusi į akmenį, kuris vadinamas „Vin­gis“, o laumių papai ir dabar čia visur randami suakmenėję, lyg pirštai, lyg ož­kos papai, mokslininkų belemnitais vadi­nami. Žmonės Laumės papus vartoja kaipo vaistą.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *