Žemaičių Kalvarijos piliakalnis

Žemaičių Kalvarijos piliakalnis

Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, Varduvos piliakalnis, Šv. Jono kalnas, Kalvarija, Gardai – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Žemaičių Kalvarijoje. Pasiekiamas Žemaičių Kalvarijoje nuo centro pavažiavus Alsėdžių link 200 m Alsėdžių gatve – yra kairėje gatvės pusėje, tik pervažiavus Varduvą.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos dešiniajame krante, santakoje su Pagardeniu (Cedronas). Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 40×35 m dydžio, 2,5 m žemesniu rytiniu šonu. Jos pietiniame krašte supiltas 35 m ilgio, 2 m aukščio, 28 m pločio pylimas, už kurio iškastas dabar jau užslinkęs griovys. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas 1637–1639 m. jame įrengiant kalvarijas: aikštelės šiauriniame gale stovi mūrinė 4 stoties koplyčia „Viešpats Jėzus suimamas“, ant pietinio pylimo – medinė 5 stoties koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ ir mūrinė Kristaus suėmimo skulptūra. Šiaurinis šlaitas apardytas kelio į koplyčias. Piliakalnis dirvonuoja, vakariniame šlaite auga keli medžiai.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, kitapus Varduvos, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. 250 m į šiaurę yra IX a. – XIII a. kapinynas, tyrinėtas 2002 m.

Piliakalnio tyrinėjimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1903 m. atliko Liudvikas Kšivickis, 1964 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. 2004 m. Bronius Dakanis ties pietiniais koplyčios laiptais ištyrė 4 m² dydžio plotą, rado žiestos keramikos šukę su horizontaliomis linijomis. 2008 m. rasti pavieniai archeologiniai radiniai.

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Gardai.

Legendos ir padavimai

Pasakojama, kad tą kalną senovėje supylę pagonys. Pagonių vadas įsakęs visiems žmonėms, kad kiekvienas iš jų, senas ir jaunas, didis ar mažas, vyras ar moteris, raitas, važiuotas ar pėsčias, kuris vyks pro tą vietą, turi tam tikrą saiką žemių iš toliau atnešti ir pilti. Taip per kiek laiko ir buvęs supiltas tas kalnas. Paskui ant jo pagonys degindavę aukas. Pagonims išnykus, tame kalne buvę įtaisytos kapinės. U. L. Budrys, 75 m., gyv. Žemaičių Kalvarijoje, Telšių r. U. A. Brazdeikis, 1928 m. Saug. LTR 1167/14. Skelbiama iš: Ceklio žemės pilių lobiai. Sudarė I. Kontautienė. Telšiai, 2020, p. 89.