Aukštųjų Šančių piliakalnis

Aukštųjų Šančių piliakalnis

Aukštųjų Šančių piliakalnis  – piliakalnis Kauno savivaldybės teritorijoje, ant Nemuno kranto, Šančių seniūnija. Pasiekiamas Aukštuosiuose Šančiuose važiuojant iš K. Baršausko gatvės Breslaujos, Prancūzų ir Verkių gatvėmis, neprivažiavus karių kapinių, 250 m į kairę rytų kryptimi nuo mašinų stovėjimo aikštelės – takelis veda iš parko, 100 m į pietus nuo aikštelės.

Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštutinės terasos krašte. Aikštelė keturkampė, pailga vakarų – rytų kryptimi, 4,5 m ilgio, 8 m pločio. Jos vakariniame krašte supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m ilgio, 17 m pločio, 2 m gylio griovį. Pietiniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa, nuolaidėjanti į pietus. Šlaitai statūs, 30 m aukščio. Aikštelės ir pylimo šonai nuslinkę, piliakalnis apaugęs smarkiai išretintais lapuočiais. Į jį įrengti laiptai. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

Dar 1924 m. piliakalnį vaizdingai aprašė Domas Šidlauskas: „Turbūt niekas nežino, jog Kauno pašonėje, A. Šančiuose, yra piliakalnis. Nors vieta labai graži ir visomis pusėmis keliauja žmonių, bet pridengtas ąžuolų, eglių ir skroblų jis nepuola niekam akysna.“

Senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ nariai – romuviai – greta piliakalnio įkūrė šventvietę, 2013 m. priešais jį esančioje aikštelėje įrengtas aukuras. Čia minimos baltiškos šventės, atliekamos įvairios apeigos. Eidami gilyn į ąžuolyną aptiksite ir žaibo pažymėtą Perkūno ąžuolą. Aplink jį „Romuvos“ bendruomenės nariai suformavo paleoastronominį kalendorių. Tai iš akmenų sudėliotas 14 m skersmens apskritimas, turintis 12 sektorių.

Legendos ir padavimai

Kaip ir daugelį kitų Kauno ir Lietuvos piliakalnių, šį gaubia legendos. Viena jų teigia, kad ant kalno vaidenasi. Kai kas čia yra matęs baltus arklius.