Budelių piliakalnis – užburto skarbo paslaptis

Budelių piliakalnis

Budelių piliakalnis su gyvenviete, Skarbo Kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Budelių, Žaslių seniūnija.

Budelių piliakalnis pasiekiamas iš kelio 1802 Kaišiadorys–Stabintiškės–Čiobiškis , ties jo didesniu posūkiu į kairę Savarinės kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir Padaliais (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis).

Budelių piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių ŠV teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga R-­V kryptimi, 24×13 m dydžio. V aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės R gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis ­- iki 25­-26 m.

Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais.

Piliakalnio V papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako.

Istorija

Nuo piliakalnio viršūnės matyti labai tolimos ir gražios apylinkės. Į šiaurę ir rytus matyti platus Neries slėnis, kuriame lyg driežas raitosi, vingiuojasi Neris. Paneryje, kai kur matyti samanotos tarp pamiškių trobos, vietomis ariami laukai; toliau, ta pačia kryptimi, matyti gražūs Panerių pušynai, apžėlę Neries pakrančių kalnai, vietomis skynimų ir kaimelių pertraukiami. Apylinkėje taip pat matyti išmėtyti piliakalniai ir didesni senkapiai (Skėrių, Paparčių, Laukogalio ir k.). Rytuose, pačiame horizonte, matyti lietuvių kuni­gaikščio Traidenio sostinė Kernavą, o šiaurėje gražus Žvalgakalnis, ant kurio budėdavo senovės lietuviai, sergėdami savo sostinę nuo priešų antplūdžių. Štai kokiose gražiose apylinkėse senovėje Traidenis dirbo nepriklausomą Lietuvą vienijantį darbą.

„Skarbas” buvo vienas svarbiausių ir stipriausių Kernavės gynimo punktų ir jai buvo tikrai brangus turtas.

Legendos ir padavimai

Padavimas pasakoja, kad čia esąs palaidotas kažin koks Lietuvos kunigaikštis kartu su dideliais turtais ir brangiais papuošalais.

Kitų šaltinių informacija apie Budelių piliakalnį:

Būdelių piliakalnis

Aukštai, kairiajame krante plačios Neries, į pietus nuo Būdelių kaimo, Žaslių valsčiaus, Trakų apskrities iš tolo matyti gražus piliakalnis, gyventojų vadinamas „Skarbokalniu”. Supiltas Budelių piliakalnis ant siauro įsikišusio rago tarp dviejų gilių daubų, kurių krantai prieina prie piliakalnio pamato ir sudaro aukštą ir stačią sieną. Budelių piliakalnis turi 8 mt. ilgio, tiek pat ir pločio; aukštis supylimo nedaugiau 6 mt., keturkampis. Viduryje turi įdubimą iki 1,5 mt.; krantus sudaro apvalios uolos ir tik iš vakarų pusės kiek prieinamas, nes uoloje čia palikti vartai, o žemė išmesta ir sudaro pylimą kelį, bet tas įdubimas ir pylimas padarytas vėlesniais laikais, kada čia statė „majoką”. Smagu pasigėrėti iš jo aukštumos (vokiškam žemėlapy 1: 100 000, čia paženklinta aukštuma „110”) gražia Nerimi. Pavadinimą „Skarbokalniu” žmonės aiškina, kad čia užkastas esąs užburtas skarbas. Daug čia aukso, sidabro ir kitų brangenybių užkasta senovėje, kada lietuviai gyveno dar turtingai. Burtai sykį jau buvo visai panaikinti ir skarbas buvo arti, bet užmiršta tvarka palaikyti, ir vėl jis žemėje pranyko.

Štai kaip tai atsitiko.

„Sykį kunigui iš buvusio čia netoli Paparčių vienuolyno sapnavęsis, kaip tas užburtas skarbas paimti. Paklausė kunigas sapno, ant piliakalnio Šventas Mišias laikė. Baigia mišias, jau skarbas iš žemės visai pasikelia, ir tik užsimiršęs, vietoje gesike, žvakes užgesino pirštais. Sugriaudė, suskambėjo skarbas ir staigiai vėl žemės gilumoje pranyko. Nesykį dar laikė ant kalno kunigas Šv. Mišias; burtams panaikinti skaitė maldas, bet jau veltui.”

Apylinkėje akmeninių kirviukų atrasdavę, prie pačios Neris ant smėlyno skaldyto titnago skeveldrų. Yra čia ir senkapiai, prancūzų kapais pavadinti.

P. Tarasenka „Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė (Tilzė). – 1922 m., kn. 4/5, p. 579-580.