Jutonių pilkapynas
Jutonių (Dubingių) pilkapynas
Adresas
Jutonių (Dubingių) pilkapynas. Žemėlapyje pažymėta tiksli pilkapyno vieta.
GPS
55.0577837, 25.5823143
Jutonių (Dubingių) pilkapynas – pilkapynas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jutonių kaimo (Pabradės seniūnija), į šiaurę nuo Baluošo ežero, Dubingių miško rytinėje dalyje.
Jutonių (Dubingių) pilkapynas yra 0,5 km į pietvakarius nuo Jutonių kaimo, 0,45 km ta pačia kryptimi nuo Jutonių upės dešiniojo kranto, 0,15 km į šiaurės rytus nuo Baluošo ežero, į pietryčius nuo kelio Dubingiai-Joniškis, Utenos miškų urėdijos Dubingių meistrijos Dubingių miške, 36 kvartalo vidurinėje dalyje. Jutonių pilkapyną sudaro apie 120 pilkapių. Jų sampilai 6–12 m skersmens, iki 2 m aukščio. Daugelio pilkapių sampilus juosia grioviai.
Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus) darbuotojai ištyrė (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas) 3 pilkapius. Dviejuose pilkapiuose buvo palaidoti sudeginti mirusieji – rasta sudegintų žmogaus ir gyvulio kaulų. Viename pilkapyje rasta 2,5 m skersmens, 1,1 m gylio duobė su medienos ir degėsių liekanomis. Pilkapių forma, sampilai, laidosena būdingi IX a. – XII a. Pilkapyno žvalgomuosius tyrimus 1970 m. atliko Istorijos instituto, 1978 m. – Mokslinės metodinės paminklų apsaugos tarybos archeologai.
Medžiais apaugę sampilai įspūdingai atrodo, patraukia praeivio dėmesį. Prisiklausę pasakojimų, kad čia palaidoti prancūzų kariai, smalsuoliai ne kartą bandė juos atkasti, surasti čia paslėptus lobius. Todėl daugelyje pilkapių matome didesnes ar mažesnes duobes. Tačiau apie tokių kasinėjimų radinius žinių nėra. Tik XIX a. pabaigoje minima, kad viename pilkapyje buvęs rastas ietigalis ir kažkoks varinis vamzdelis.
1939 m. pabaigoje, tiesiant Dubingių — Joniškio vieškelį, buvo suardyta keletas pilkapių šiauriniame pilkapyno pakraštyje. Trys apardyti pilkapiai bandyta kasinėti. Po sampilais dviejuose pilkapiuose aptikta daug degėsių ir stambių anglių. Atrodo, kad du sampilai buvo supilti ant laužaviečių, kurių viena buvusi apie 4 m skersmens. Laužavietėse rasta sudegusių žmogaus kaulų trupinių, o vienoje kartu buvę ir sudegusių gyvulio kaulų.