Karpakėlio pirmasis ąžuolas

Karpakėlio pirmasis ąžuolas

Karpakėlio pirmasis ąžuolas – išskirtinis ąžuolas Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Karpakėlio kaime, Asvejos regioniniame parke. Lankytinas objektas yra apie 5,5 km į šiaurės rytus nuo Sužionių, Asvejos ežero šiaurinėje pakrantėje, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, jungiančio vakarinį ir rytinį ežerus (čia įrengta Žingių stovyklavietė). Medis aptvertas, šalia stovinčioje lentoje pateikta iliustruota informacija.

Ąžuolas yra valstybinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2002 m.

2000 m. nustatytas medžio amžius Preslerio grąžtu – apie 180 metų. Jo drevėtas kamienas 4 metrų aukštyje išsišakoja į du.

Istorija

Istoriniai šaltiniai, bylojantys apie prigimtinę baltų religiją, aiškiai išskiria ąžuolo reikšmę senoviškuose kultuose. Į dievus prosenovės žmonės kreipdavosi alkavietėse. Tai būdavo šventosios giraitės, gražiai ar net keistai nuaugę pavieniai medžiai, dideli akmenys, šaltiniai ir versmės, kalneliai. Per gyvąją gamtą – medžius, vandenis, gyvūnus ir paukščius – žmogus kalbėdavosi su dievais ir gaudavo iš jų patarimus. Vyriausieji šventikai apeiginius laužus kurdavo pagrindinėse genčių šventvietėse, tokiose kaip prūsų Ramovė ir Rikojotas, lietuvių Šventaragio
slėnis. Žyniai pranešdavo dievų ištarmę svarbiausiais genties gyvenimo atvejais: ar pasiseks karo žygis, sumanyta tolima kelionė, ar užderės derlius, ar tinkama vieta pilies statybai… Dievams
aukojama būdavo ir pradedant pagrindinius žemės ūkio darbus – sėją, ganiavą, pjūtį. Rudenį jiems padėkojama už išaugintą derlių. Aukojimo laužo liepsna tarsi susiedavo visas kosmoso dalis, pavaldžias skirtingiems dievams.

Ąžuolo kaip ritualinio medžio vaidmuo istoriniuose šaltiniuose patikimai paliudytas. Ir nekelia abejonių jo ryšis su Perkūnu. Būtina pabrėžti, kad aukojama būdavo ne medžiui, bet jame apsireiškiančiai dievybei; tai aiškinama jau M. Pretorijaus raštuose. Simono Grunau ir Jono Bretkūno kronikose (1583 ir 1588 m.) taip pat aprašyti maisto aukojimai prie ąžuolo valgių (skalsos) dievui Kurkai; toji Prūsijos vietovė vadinta Šventapile.