Puntuko brolis

Puntuko brolis

Adresas

Puntuko brolis. Žemėlapyje pažymėta tiksli akmens vieta.

GPS

55.5076103, 25.0708616

Adresas

Puntuko brolis. Žemėlapyje pažymėta tiksli akmens vieta.

GPS

55.5076103, 25.0708616

Puntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime (Anykščių raj.), prie Šventosios upės, Penionių miške. Akmens matmenys: 6 m, 4 m ir 1,7 m. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu. Šalia yra archeologinis kultūros paveldo objektas – Pašventupio pilkapiai.

Didžiausias akmens ilgis – 5,94 m., plotis – 4,7 m, o didžiausias matomas aukštis nuo žemės paviršiaus siekia 1,85 m. Didžiausia horizontali apimtis – 18,57 m. Už 1,8 m nuo riedulio įkastas masyvus betoninis stulpas su užrašu „Pašventupio mitologinis akmuo“. Apsaugos zonos stulpeliai nunykę.

Manoma, jog Puntuko brolis pradėjo formuotis prieš 1,7-1,9 mlrd. metų Fenoskandijos žemyne, kai didesniame, nei 20 km gylio, Žemės plutos sluoksnyje išsilydė magma ir pradėjo kilti į viršų. Bekylanti ir stingstanti ji buvo spaudžiama, tad grūdeliai negalėjo laisvai augti, o turėjo orientuotis viena kryptimi. Tokiu būdu granite atsirado juostelės. Arčiau paviršiaus tebespaudžiama uoliena pradėjo trūkinėti ir pleišėti – susidarė plyšiai, pagal kuriuos granitas lengvai skyla. Iš magmos išaugo nedideli plagioklazo, kalio feldšpato, kvarco kristalai, juodo žėručio orientuotos plokštelės. Kartais pasitaiko iki 6 cm feldšpato kristalų.

Tektoninės jėgos iškėlė būsimą riedulį į paviršių. Tikėtina, kad buvo aukštų kalnų dalis. Manoma, jog iš Skandinavijos akmenį atgabeno priešpaskutinis (iš keturių) Lietuvą dengęs ledynas, vadinamas Medininkų. Atplyšusį granito uolos gabalą ledynas vilko gerokai zulindamas. Tai byloja ryškūs įbrėžimai viename iš jo šonų.

Eglių ir pušų užstotas, atrodo jis lyg didelis žvėris, iškišęs galvą iš žemės ir išsižiojęs.

Legenda pasakoja, kad seniai seniai buvo šalta žiema. Vieną rytą žmonės atsikėlė ir ruošėsi apie savo namus, kai išgirdo kažką dundant, lyg tai griaustinį griaudžiant. Visi taip išsigando, pamanė, kad pasaulio pabaiga atėjo. Išlėkė žmonės į lauką ir pamatė, kad krinta nuo dangaus didžiulis ugnies kamuolys. Nugalėję pirmąją baimę, nuėjo pažiūrėti ir pamatė didžiulį akmenį. Smarkiai krisdamas jis beveik susmego į žemę, tik nedidelė jo dalis liko paviršiuje. Vėliau žmonės jį pradėjo vadinti Puntuko broliu, nes jis savo dydžiu panašus į Puntuką.

Akmuo, vadinamas "Puntuko broliu." Anykščių rajonas. Šeimyniškių apylinkė. Pašventupio kaimas. Vėjališkio medelynas
Akmuo, vadinamas „Puntuko broliu.” Anykščių rajonas. Šeimyniškių apylinkė. Pašventupio kaimas. Vėjališkio medelynas. G. Pakalnis 1960 m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka
Akmuo, vadinamas "Puntuko broliu." Anykščių rajonas. Šeimyniškių apylinkė. Pašventupio kaimas. Vėjališkio medelynas
Akmuo, vadinamas „Puntuko broliu.” Anykščių rajonas. Šeimyniškių apylinkė. Pašventupio kaimas. Vėjališkio medelynas. G. Pakalnis 1960 m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *