Seredžiaus II piliakalnis

Seredžiaus II piliakalnis

Seredžiaus II piliakalnis (Palocėliai, Seredžiaus piliavietė) – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus pietinėje dalyje, Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas nuo plento 141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda  centrinės Seredžiaus sankryžos miestelio žemutinėje dalyje pasukus keliu į dešinę pietų kryptimi ir toliau į kairę rytų kryptimi palei Nemuną – iš viso 600 m, yra kairėje, šiaurėje.

Piliakalnis yra Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose, 700 m į pietryčius nuo Seredžiaus pirmojo piliakalnio. Piliakalnį sudaro rytinė kalvelė ir nuo jo į vakarus esantis pylimas. Aikštelė beveik kvadratinė, 50×55 m dydžio. Vakarinėje pusėje, už 30 m pločio griovio supiltas 65 m ilgio, 20 m pločio, 5,5 m aukščio pylimas, pailgas pietų – šiaurės kryptimi. Šlaitai vidutinio statumo, 3,5 m aukščio.

Piliakalnis apardytas Naujųjų laikų dvarvietės, arimų, Nemuno potvynių, dabar dirvonuoja.

Seredžiaus II piliakalnio tyrinėjimai

2000–2002 m. Linas Kvizikevičius rytinio piliakalnio centre, aikštelėje ištyrė 25 m² plotą, po 120 cm storio XVII a.–XVIII a. dvarvietės sluoksniu aptiko storą (kasta iki 3 m gylio, bet sluoksnio apačia nepasiekta) supilto žvyro sluoksnį su plytgaliais, molio tinku, geležinėmis vinimis, žalvarine skardele. Piliakalnis datuojamas XIV a. – XV a. pradžia.

Piliakalnio istorija

Piliakalnyje stovėjo kryžiuočių pilis Dubysenburgas, pastatyta 1406 m. pavasarį. 1407 m. pavasarį-vasaros pradžioje pilis buvo perstatyta, padidinta. Ji buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio rezidencija. Į pilį buvo patenkama tiltu, šalia jos buvo malūnas, pačioje pilyje – koplyčia. Pilies arsenale buvo nemažai strėlių (1406 m. minima 12 tūkst. strėlių), parakinės artilerijos sviedinių. Tačiau įsiliepsnojus žemaičių sukilimui ir Vytautui užėmus Frideburgo pilį 1409 m. rugpjūčio mėnesį kryžiuočiai patys sudegino Dubysenburgą ir pasitraukė. XVI a. – XVIII a. čia buvo Sapiegų Mežiriečės dvaras.