Tauragnų piliakalnis

Tauragnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Tauragnų, Tauragnų seniūnija. Pasiekiamas plentu Tauragnai – Kirdeikiai pavažiavus 750 m nuo sankryžos į Lamėstą, yra 200 m į kairę šiaurėn nuo plento.

Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos centrinėje dalyje, Šventės kairiajame krante, 120 m į pietus nuo Tauragno ežero. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 16×10 m dydžio. Jos pietiniame krašte supiltas 0,2 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio yra 0,2 m aukščio, 6 m pločio antras pylimas. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 0,9 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m šlaitas leidžiasi į 25 m ilgio, 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, iškastas antras 3,5 m pločio, 0,3 m gylio griovys, supiltas trečias 0,8 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, iškastas trečias 3 m pločio, 0,2 m gylio griovys ir supiltas ketvirtas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Pirmus griovius šlaituose jungia nežymi terasėlė. Šoniniai šlaitai statūs, 10-12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, rytinis šlaitas eroduoja. Aikštelė dirvonuoja, jos pakraščiuose auga kelios pušys, šlaitai apaugę lapuočiais, kurie kalvos galuose kertami. Į piliakalnio kalvą iš šiaurės ir pietų pusių įrengti laiptai.

Pietvakarių papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos.

650 m į šiaurės rytus yra VI a. – VIII a. Tauragnų pilkapynas, tyrinėtas 1999 m.

1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai teigia, jog iki XX a. vidurio ant Tauragnų piliakalnio buvo švenčiamos Joninės: prie kalno buvo kuriami laužai, jaunimas prie laužo šokdavo, žaisdavo, eidavo ieškoti paparčio žiedo.