Galinių piliakalnis: senovės gyvenvietė prie Kražių

Galinių piliakalnis

Galinių piliakalnis su gyvenviete, Papušys, Pilikė – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Mietkalnio ir Galinių kaimų, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Kražiai – Akmeniai Galiniuose pravažiavus kanalą, pasukus dešinėn į pietryčius per laukus, kanalo gale – dešinėn į pietvakarius – iš viso 1,1 km, yra laukų gale.

Galinių piliakalnis, stūkso atokiau nuo didesnių kelių, maždaug 4–5 km į šiaurės rytus nuo Kražių. Šlapių pievų ir miško apsupta atskira kalva iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kukli, tačiau jos reljefe tebėra išlikę senosios gynybinės vietos ženklų, o žemėje – čia gyvenusios baltų bendruomenės pėdsakų.

Piliakalnio viršuje plyti ovali, beveik apskrita, maždaug 20 metrų ilgio ir 18–19 metrų pločio aikštelė. Jos šiaurinėje dalyje išlikęs apie 16 metrų ilgio pylimas, vietomis siekiantis 1–1,5 metro aukštį. Kadaise jis veikiausiai saugojo lengviausiai pasiekiamą piliakalnio pusę, atsuktą į gretimą sausą aukštumą. Šiandien pylimas gerokai išskleistas arimų ir pažeistas vėlesnių kasinėjimų.

Kalvos šlaitai kyla maždaug 8–9 metrus virš aplinkinių pievų. Dauguma jų gana nuolaidūs, kiek statesnis yra vakarinis šlaitas. Piliakalnis ilgą laiką buvo ariamas, todėl jo pirminė forma pakitusi. Dabar kalvą dengia eglės ir krūmai, suteikiantys vietai nuošalumo bei paslaptingumo.

Ypač reikšminga piliakalnio pietrytinė papėdė. Už pelkėtos pievos čia aptikta maždaug vieno hektaro dydžio senovės gyvenvietė. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtosios keramikos – rankomis lipdytų puodų šukių, kurių paviršius buvo sąmoningai pašiaušiamas. Tokie radiniai liudija, kad piliakalnis nebuvo vien laikina slėptuvė: greta jo gyveno žmonės, kūreno ugnį, gamino maistą ir vertėsi kasdieniais darbais.

Piliakalnio aikštelėje aptiktas maždaug 70 centimetrų storio tamsios, maišytos žemės sluoksnis. Nors ryškesnių radinių jame nerasta, pastebėta smulkių angliukų ir apdegusio molio trupinių – galimų čia stovėjusių medinių statinių, židinių ar kitokios žmogaus veiklos pėdsakų.

1967 metais Galinių piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos instituto archeologai. Pagal jo sandarą ir papėdės gyvenvietėje aptiktą keramiką objektas datuojamas I tūkstantmečiu–II tūkstantmečio pradžia, o kai kuriuose šaltiniuose jo naudojimo laikotarpis pratęsiamas iki XIII amžiaus.

Galinių piliakalnis nėra didingas ar ryškiai iš aplinkos išsiskiriantis kalnas. Jo vertė atsiskleidžia įsižiūrėjus: tarp drėgnų pievų kylanti Pilikė primena nedidelę bendruomenę, kadaise įsikūrusią šioje natūraliai apsaugotoje vietoje. Tai ramus ir mažai žinomas Kražių apylinkių kultūros paveldo objektas, tinkamas ieškantiems ne išpuoselėtų turistinių reginių, o autentiško ryšio su senąja krašto praeitimi.

Legendos ir padavimai

Netoli kaimo yra kalnas, kur, kaip sako kaimiečiai, prancūzų kariuomenė beeidama tris laivus aukso pakasusi; kiekvienas kareivis, eidamas pro šalį, pylęs ant tu laivų po kepurę žemių, ir tokiu būdu supylę kalną.

Skelbiama iš: Elisonas J. Archeologinių ir šiaip įdomių, tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai, Švietimo darbas, 1925, Nr. 5, p. 444.