Gutaučių piliakalnis
Gutaučių piliakalnis, Pilaitė, Veleikių piliakalni
Adresas
Gutaučių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
55.6335, 25.8021944
Gutaučių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 0,8 km į pietvakarius nuo Gutaučių kaimo (Antalieptės seniūnija), į vakarus nuo kelio Antalieptė – Daugailiai, prie Zarasų ir Utenos rajonų ribos, prie Žirdės ištakų, jos dešiniajame krante. Kartais jis dar vadinamas Pilaite, Veleikių piliakalniu. Vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių Zarasų rajono piliakalnių.
Piliakalnis, yra kalva, kurią iš šiaurės ir rytų juosia dauba, iš pietų ir vakarų – slėnumos, buvusios pelkės. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Šiaurinio šlaito dalis nukasta. Aikštelė ovali, 60 x 25 m dydžio, apardyta, nes ilgai buvo ariama, išliko iki 0,3 m storio kultūrinis sluoksnis. XIX a. pabaigoje prie piliakalnio esančiuose laukuose rasta geležinių kirvių ir peilių, geležies gargažių, kitų radinių, kurie muziejuose neišliko.
Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietės liekanų, kai kur aptiktas iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos, liejimo samtelių, geležies gargažių, geležinis pentinis kirvis. Piliakalnis priskiriama brūkšniuotosios keramikos kultūrai ir datuojamas I tūkstantmečio I puse.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1979 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1994 m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Rokiškio krašto muziejus.
Pasakojama, kad prie piliakalnio ant žaginio džiūvo vieno žmogaus linai. Eina tas žmogus vakare pro šali – jo linus kažkas kilnoja. Sako, apėjau, apėjau aplink – nieko nėra, prapuolė. Bet nebegali praeit kitur, vis toj pačioj vietoj. Žiūri – vyras koks stovi. Sako: „Aš tave palydėsiu“. Tai ėjo kartu – vis toj pačioj vietoj. Aušt pradėjo, žiūri žmogelis – to nosis be skylutės. Suprato, kad velnias ligi ryto jį vedžiojo. P. Kazimieras Jurelė, 82 m., gyv. Utenoje. U. L. Buičenkienė, 1994 m.
Prie Gutaučių piliakalnio išsipuošusios ponios vaikštinėdavo naktim, rūbai tik tvaska. P. Konstancija Varnienė, 74 m. gyv. Utenoje. U. L. Buičenkienė, 1994 m.
Gutaučių piliakalnio viršus lygus, tik yra nedidelė duobė. Sako, kad ten stovėjusi bažnyčia, bet buvo užkeikta ir nuėjo po žemėm. P. Kazimieras Jurelė, 82 m., gyv. Utenoje. U. L. Buičenkienė, 1994 m.