Platelių ežeras

Platelių ežeras

Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Giliausia vieta – apie 48,5 m.

Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu buvo įrengta Plokštinės raketų bazė, kurioje nuo 2012 m. lankytojams atviras Šaltojo karo muziejus. Kranto linijos ilgis 20–30 km. Kranto linija vingiuota – išsikiša Auksalės, Kreiviškio, Ruibiškio, Šventorkalnio, Varnos rago, Beržo rago pusiasaliai. Rytinis krantas lėkštas, apaugęs mišku, jo atabradas platus. Šiaurinis, šiaurės vakarinis ir pietrytinis krantai statūs. Vakarinis, pietinis ir šiaurės rytinis krantai pelkėti. Krantuose matomos 8 terasos (1 – po vandeniu): ledyninio ežero terasos molingos (Šeirės kalva, Liepijos miškas), vėlesnės smėlingos (Plokštinės miškas).

Ežere yra 7 salos, kurių bendras plotas 20,5 ha. Veršių, Briedsalė ir Pilies salos, taip pat Pliksalė, Gaidsalė, Ubagsalė, Šončelio sala bei Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliai paskelbti valstybinės reikšmės hidrografiniais gamtos paminklais.

Ežero dugno reljefas labai įvairus: vidutinis gylis – 10,5 m, yra daug gelmių bei seklumų. Dauguma seklumų yra ties rytiniu krantu – Didysis kalnas, Medveidis, Mietų kalva, Skersutinio kalnas. Dugną dengia karbonatingas dumblas, molis, dumblingas molis. Ežeras mezotrofinis, vandens temperatūra prie dugno visus metus laikosi ~4 °C.

Ežeras priklauso Minijos-Nemuno baseinui. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų (Juodupis, Kunigupis, Salupis, Žemgrindo upalis ir kt.), išteka vienas – Babrungo upė. Upeliu jungiasi su Beržoro ežeru.

Platelių ežeras ir jo apylinkės patenka į Platelių kraštovaizdžio draustinį. Rytuose plyti Plokštinės-Stirbaičių miškai. Vakariniame ežero krante yra Platelių miestelis. Prie ežero taip pat įsikūrę šie kaimai: Paežerės Rūdaičiai, Paplatelė, Plokščiai, Laumalenkai. Rytiniame krante yra poilsiaviečių. Vakariniame krante veikia jachtų klubas. 2003–2008 m. prie Platelių ežero kas vasarą vyko festivalis „Roko naktys“.

Istorija

Prieš 2500–4500 Platelių ežero vandens lygis buvo 3–3,5 m žemesnis. Vėliau vandens lygis kilo dėl Babrungėnuose pastatytos užtvankos ant Babrungo. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje 1440–1447 m., antrą kartą 1447–1451 m.

Pilies saloje Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis su Platelių dvarviete paskelbti kultūros vertybėmis.

Legendos ir padavimai

Apie Platelių kilmę yra daugybė legendų. Viena jų pasakoja, kad senų senovėje Platelių ežeras esą „parėjęs“ kartu su žuvimis ir vėžiais debesies pavidalu. Šis debesis slinkęs iš vakarų, nuo Darbėnų. Slinkda­mas padange, jis išmetęs ant žemės daugybę žuvų, kuriomis gyventojai ilgą laiką maitinęsi. Dabar buvusio ežero vietoje Darbėnuose likusi vien baigianti išdžiūti pelkė.

Platelių kilmę aiškina ir kita legenda. Kartą kilo smarki audra, per kurią viesulas atnešė ežerą-debesį. Iš jo labai smarkiai lijo. Viena žemaitė stebėdamasi sušuko: „Ale tai lej!.. Plate lej” (suprask – plačiai lyja). Pa­sirodo, tai buvęs ežero-debesies slaptažodis, kurį ištarus visas jo vanduo sugarmėjo į duburį tarp Žemaitijos kalvų.

Platelių ežeras – Žemaitijos nacionalinio parko širdis. Tai neabejotinai gražiausia Žemaitijos vieta, labai mėgstama nardytojų. Platelius labai mėgo ir rašytojas Antanas Vienuolis. Viena jo perpasakota legenda pri­mena taurią baudžiauninko Gervazo meilę Platelių kunigaikštytei. Įno­ringa kunigaikštytė pažadėjusi tekėti už Gervazo, jei šis surasiąs ežere nuskendusias deimantines šukas. Ilgai nardė įsimylėjęs jaunuolis, galop surado tas šukas. Bet išpaikusi mergina tik pasijuokė iš baudžiauninko… Ir tuomet nugarmėjusi visa jos pilaitė į ežero gelmes.

Pasakojama, kad Pilies saloje yra išlikę požeminiai koridoriai. Jie prikrauti įvairiausių brangenybių: aukso, sidabro, geriausių svaigalų, ginklų ir kitko. Visa tai užburta. Sunku tuos požemius surasti, bet dar sunkiau prie tų turtų prisikasti, nes jų ieškotojams čia pradeda vaidentis, vaiduokliai kastuvus į ežerą išsvaido, o jei ir tai atklydėlių, neišgąsdina, pakyla didelis viesulas ir nubloškia turtų ieškotojus į ežero pakrantę. Pilies požemių pradžią esą saugo pats jos ponaitis, o toliau – numirėlių karstai guli ir čia jau kelią saugo jų dvasios. Toliau jau ir vilkai staugia, didžiausios gyvatės rangosi.

Anot vienos iš legendų, toje vietoje, kur dabar tyvuliuoja Platelių ežeras, per daubos vidurį tekėjusi upė. Paupyje buvusios geros pievos, derlinga žemė, o kitur – didelės ir nepraeinamos pelkės. Apie pilį buvęs išsistatęs kaimas ar miestas. Balos buvusios priaugusios krūmokšnių. Kai ežeras „parėjęs“, po vandeniu likę beveik visi gyventojai. Tie žmonės, kurie išsigelbėjo, ežero pakrantėje įkūrė naują gyvenvietę, o senąją jiems beprimindavo tik saloje buvusios bažnyčios bokštai. Pasak padavimų, Platelių ežeras požeminiais urvais susisiekia su visais aplinkiniais eže­riukais. Pasakojama, kad senoliai į Lesčio ežerėlį buvo paleidę grandi­nėle apžieduotą raudę. Po keleto metų žvejai ją sugavę Platelių ežere. Yra pasakojimų ir apie tai, kad kiti ežerėliai taip pat su Platelių ežeru sujungti.