Plūsčių piliakalnis: praeities ženklai Kelmės rajone

Plūsčių piliakalnis

Plūsčių piliakalnis, Pilikė – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Plūsčių kaimo, Pakražančio seniūnija. Pasiekiamas keliu Valpainiai – Stulgiai Plūsčiuose ties sodyba pasukus per laukus į dešinę vakarų kryptimi, yra už 300 m kairėje.

Nors piliakalnis nedidelis ir šiandien iš pirmo žvilgsnio gali priminti paprastą kalvą, jo šlaituose išlikusios terasos atskleidžia sudėtingą senovės gynybinę sistemą.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, aukštumos šiauriniame pakraštyje. Vietą jo statytojai pasirinko apgalvotai: iš rytų ir šiaurės rytų kalvą juosė pelkė, o iš pietų saugojo griova, kuria vanduo iš pelkės tekėjo į slėnį. Šios natūralios kliūtys apsunkino priėjimą prie piliakalnio ir sustiprino jo gynybines galimybes.

Kalvos viršuje įrengta nedidelė aikštelė. Naujesniuose aprašymuose ji laikoma apskrita ir maždaug 8 metrų skersmens, tačiau 1967 metų archeologinių žvalgymų medžiagoje nurodyta didesnė – apie 15 metrų ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir 10 metrų pločio. Jos šiaurės vakarų pakraštyje buvo supiltas apie 7 metrų pločio ir pusės metro aukščio pylimas.

Įdomiausia Plūsčių piliakalnio ypatybė – šlaituose įrengti du griovių ir pylimų žiedai. Per ilgus amžius jie nuslinko ir suplokštėjo, todėl dabar daug kur atrodo kaip kalvą juosiančios terasos. Geriausiai įtvirtinimų sandara pastebima šiaurės vakarų šlaite. Maždaug dviem metrais žemiau aikštelės išlikęs 3,5 metro pločio griovys, už kurio buvo supiltas apie 4 metrų pločio pylimas. Dar pusantro metro žemiau driekiasi antroji, maždaug 4 metrų pločio terasa.

Tokie keliomis pakopomis išdėstyti įtvirtinimai galėjo ne tik apsunkinti kopimą stačiu šlaitu, bet ir suteikti piliakalnio gynėjams papildomų gynybinių pozicijų. Kartu su pelke, vandens griova ir maždaug 8 metrų aukščio šlaitais jie pavertė nedidelę kalvą gerai apsaugota vieta.

Per ilgus šimtmečius piliakalnio išvaizdą pakeitė ūkinė veikla. Jo aikštelė ir šlaitai buvo ariami, juose kasti bulviarūsiai, todėl dalis senųjų įtvirtinimų apardyta. Šiandien piliakalnis dirvonuoja, o jo gynybiniai pylimai ir grioviai geriausiai atpažįstami kaip kalvos šlaituose išlikusios pakopos.

1967 metais Plūsčių piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos instituto archeologai. Pagal išlikusius įtvirtinimus jis datuojamas I tūkstantmečiu.

Plūsčių Pilikė labiausiai sudomins tuos, kurie geba praeities ženklus įžvelgti ne vien didinguose pylimuose. Čia senoji piliakalnio sandara atsiskleidžia pamažu – vaikštant kalvos šlaitais, stebint terasas ir įsivaizduojant laikus, kai pelkių apsuptą kalvą saugojo keli gynybinių įtvirtinimų žiedai.