Prūdytės akmuo

Prūdytės akmuo stovi Radviliškio seniūnijai priklausančio Verdulių kaimo apylinkėse, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Rasti vietą, kurioje guli Prūdytės akmuo ir sruvena šaltinis tuo pačiu pavadinimu, nėra labai lengva, ją reikia gerai žinoti. Tuoj už sodybos, takeliu paėjus giliau į mišką, galima išvysti visai ne tokį vaizdelį, kokio tikimasi. Atrodo, pasakojimais ir legendomis apipintas akmuo turėtų šviesti iš tolo, o šaltinio čiurlenimą būtų galima išgirsti dar iš tolo. Deja, taip nėras. Vietoj įsivaizduoto milžiniško akmens ir tyro vandens telkinėlio, išvystame samanomis apaugusį ne itin didelį akmenį ir šiaudais bei lapais užterštą balą.

Pasak padavimų, surinktų ir užrašytų Lietuvos archeologijos draugijos narių, senais laikais, kai gyveno milžinai, vienas jų atklydo iš svetimo krašto, kur buvo daug „prūdų” (tvenkinių) ir vaikščiojo po vietos apylinkes, ieškodamas kelio namo. Beklaidžiojant po tais laikais dangų siekiančių medžių viršūnėmis augusį mišką, užkliuvo už storos šakos, kuri praplėšė kelnėse ties kišene skylę, o iš tos skylės, iškrito akmuo, kurio joks žmogus savo rankomis iki šiol negali pajudinti.

Rajono gyventojai mena vieną legendą, susijusią su šiuo akmeniu. Pasakojama, kad Verduliai, kurių apylinkėse ir stūkso minėtas akmuo, yra apipinti padavimais ir vaizduotę žadinančiais pasakojimais. Vieną iš jų papasakoja V. Simelis:

„Už sodybos, esančios greta miško, teškena Prūdytės šaltinis. Jo viduryje stovi akmuo, vadinamas Prūdytės akmeniu. Pasakojama, kad šaltinis – tai ašaros mergaitės, kurią nuskriaudė ponaičiai ir kuri paskui iš to sielvarto pavirto akmeniu. Nežinau, kiek tame teisybės, tačiau taip kalba legendą menantys žmonės“.