Ringovės piliakalnis

Ringovės piliakalnis

Ringovės piliakalnis, vadinamas Pilike, Linksmuoju kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Ringovės kaime, Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Yra šalia plento  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda  ir Ringovės upelio.

Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, suformuotame Ringovės ir Krestinavos upelių daubų. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 135 m ilgio ir 32 m pločio pietinėje dalyje, labai nelygi. Jos šiaurinė dalis 3 m aukštesnė, o pietinė dalis 2 m žemesnė už centrinę. Beveik per aikštelės vidurį, skersai jos eina 20 m pločio, iki 1 m gylio įdubimas. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 17 m ilgio, 3,5 m aukščio, 19 m pločio kūgio formos pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Toliau į šiaurę tęsiasi natūrali kranto ketera, kurioje už 50 m nuo pylimo yra 1 m aukščio, 13 m pločio pakilimas. Vakariniame šlaite, 2-3 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa, kurios išorinis 3-4 m aukščio šlaitas pastatintas. Terasa užsisuka ir į pietinį šlaitą. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio. Piliakalnis apaugęs eglėmis ir krūmais, pietinis šlaitas nukirstas.

Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio viršūnėje esančiame aukure kasmet per šventes įžiebiama ugnis. Jo pašlaitėje stovi baltas „Tėviškės angelas“, kurio krūtinėje – Gediminaičių stulpai. Piliakalnio viršuje įrengtoje apžvalgos aikštelėje vyksta bendruomenės renginiai, taip pat „Poezijos pavasario“ skaitymai.

Istorija

Piliakalnyje stovėjo 1364 m. žiemą minima Ringės pilis.

Mūsų protėviai gynybos tikslais kyšulį atkirto nuo aukštumos pylimu ir medine užtvara ant jo. Ant pagrindinio pylimo stovėjo medinis pilies bokštas, kiemą juosė medinė gynybinė siena. Žemiau aikštelės pilies statytojai suformavo terasą, ant kurios buvo pastatyta antra medinė gynybinė siena. Iš slėnio pusės pilį saugojo ir statūs 20–30 m aukščio šlaitai.

Apie 1927 m. A. Gužauskas beveždamas molį, iškasė prie upelio, kuris teka apie piliakalnį, akmens kirvuką. Kirvuko vienam šone yra iškalta lyg žmogaus veido bruoželiai. Kirvukas yra juodo, tamsaus, akmens – titnago. Pilietis A. Gužauskas jį pavedė mokyt. G. V.

Iškasė kirvuką / G.V. // Lietuva. – 1927, geg. 19, p. 6.