Treigių piliakalnis

Treigių piliakalnis

Treigių piliakalnis, dar vadinamas Eržinkalniu, Kaštaunalių, Sarviečių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Laukuvos seniūnija. Pasiekiamas keliu Laukuva – Treigiai, yra prieš Treigius, pasukus prieš kanalizuotą upelį į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, už 200 m.

Treigių piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Lokystos kairiajame krante, ties jos intaku Virkule. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais po kirtimo. Pietvakariniame šlaite įrengti laiptai.

Pietvakarinėje ir pietrytinėje papėdėse, 4,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra Sargute vadinama kalva.

Istorija

Treigių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Padavimai ir legendos

Įdomesnių pasakojimų apie šį piliakalnį neteko išgirsti, nors kai kurie spėlioja, kad čia yra buvusi garsioji Gnetenės pilis. Šią pilį valdęs Traidenis, vėliau kritęs kovos lauke netoli Tverų. Čia taip pat randama šiek tiek iškasenų, dau­giausia papuošalų.

Treigių Važiuojame toliau. Greitai pasiekiame Treigių kaimą su gražiu piliakalniu, kuris supiltas, kaip girdėt iš padavimų, švedų, kurie jame daug pinigų užkasę ir užkeikę. Sakoma ir apie tai, kaip tuos pinigus mėgino iškasti, bet piktos dvasios saugojančios, neleido tų turtų paimti. Vienas žmogus sapne girdėjo balsą, kad nueitų ant piliakalnio, ir ten ras ant akmens padėtą rublį, tą rublį paėmęs privalo nuversti akmenį ir iš po jo galės paimti visus turtus. Nuėjęs žmogus ant piliakalnio rado ant akmens rublį, paėmė ji ir nuvertęs akmenį pradėjo kasti – tik štai pasirodė baisi šmėkla ir puola žmogų. Išsigando žmogus ir parbėgo namo. Taip ir liko tie pinigai piliakalny… baigia padavimas.

Netoli to piliakalnio laukuose randama daug įvairių senobinių daiktų, kuriuos dar prieš karą išvežė į Didžiųjų Pajūrių dvarą. Piliakalnis jau išardytas ir dabar ten randasi kapinynas. Nors ir daug kalbama apie ten buvusius švedus, bet jokių liekanų dabar nerandama. Neturint iš senkapio kokių nors daiktų, sunku pasakyti apie laiką ir kultūrą gyvenusių čia mūsų bočių, bet piliakalnis savo įrengimu panašus į XIII-XIV šimtm. piliakalnius.

P. Tarasenka „Iš kelionės po Žemaitiją. Padievyčiai” // Klaipėdos žinios 1925 m. Gruodžio 13 nr.