Asalnų ir Asalnykščio ežerai

Asalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmau­kos yra Asalnai. Patogumo dė­lei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau.

Asalnų ežeras labai sudėtin­gos formos, ištįsęs iš rytų į va­karus. Ilgis — 4,8 km. didžiau­sias plotis — 1,7 km, vidutinis plotis 0,7 km, plotas — 334,6 ha. Kranto linija labai vingiuota, ypač vakarinėje dalyje, 19,5 km ilgio. Daug įvairaus dydžio pu­siasalių, įlankų, užutekių. Ežero dugno reljefas, ypač vakarinėje dalyje, nepaprastai sudėtingas. Čia daug seklumų ir didelių gel­mių. Vakarinėje dalyje yra trys salos, kurių bendras plotas — 2,68 ha. Kilmės atžvilgiu ežeras sudarytas iš susikertančių rinų ir ledo luistų guolio. Giliausia vieta (33 m) yra šiaurrytinėje — plačiojoje dalyje; Vidutinis gylis — 10 m.

Asalnus supa gana statūs krantai. Stačiausi ir aukščiausi jie vakarinėje, šiaurinėje bei pietvakarinėje pusėje. Atskiros kalvos, esančios netoli ežero, čia kyla iki 25 — 30 m. Rytiniai – ir pietrytiniai krantai žemesni. Juose išskiriamos keturios aiškios terasos. Paežerėje nemaža medžių ir krūmų.

Asalnų ežeras, kaip ir daugu­ma kitų didesnių ežerų, yra pratakinis, tačiau intaką jis turi tik vieną – iš gretimo Linkmenio ežero. Pietryčiuose Asalnai 200 – 300 m. pločio sąsmauka jungiasi su Lūšių ežeru. Į šią sąsmauką įteka upelis, atnešąs vandens iš Dringio ežero.

Nors ežeras yra subrendimo stadijoje, gilesnės jo įlankos jau baigia užaugti. Dažniausi auga­lai — nendrės, meldai, ajerai, baltosios lelijos.

Asalnų ežero pakrantės gyvenamos nevienodai. Daugiausia so­dybų vakarinėje ir pietvakarinė­je pakrantėje. Čia įsikūrę Pabir­žės, Antalksnės ir Salų kaimai, pietrytinėje ežero pusėje — di­delis Meironių kaimas. Šiaurinė­je pakrantėje žaliuoja pušynas. Nuo aukštų vakarinės pakrantės kalvų atsiveria įspūdingi vaiz­dai, labai primenantys gražiąsias Trakų apylinkes. Poilsiautojai buriasi rytinėse pakrantėse, o vakarines, sunkiau pasiekiamas, lanko tik valtimis plau­kiantys turistai.