Žilvės piliakalnis
Žilvės piliakalnis, Žilvia, Pupasodis, Tolkūnai
Adresas
Žilvios piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
54.29775, 23.95375
Žilvės piliakalnis
Žilvės piliakalnis, Žilvia, Pupasodis, Tolkūnai – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Pupasodžio ir Tolkūnų kaimų, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Miroslavas – Balkasodis pro Tolkūnus, už jų, prieš Žilvios upelį pasukus į dešinę vakarų kryptimi, lauko keliuku paėjus 350 m – yra dešinėje šiaurėje, už 150 m.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Žilvios kairiajame krante. Aikštelė apvali, 20 m skersmens, su kultūriniu sluoksniu. Kraštuose ji apjuosta 10 m pločio, iki 1 m aukščio pylimu, kuris galuose aukštesnis: vakarų gale – 3 m aukščio, 12 m pločio, rytų gale – 1,5 m aukščio. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šiaurės rytų šlaite buvusio kelio, apaugęs medžiais ir krūmais. Jis pradėtas tvarkyti: nukirsta dalis medžių, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Pietinėje papėdėje stovi 2 cementiniai karžygiai.
Šiaurės rytų – rytų pašlaitėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos.
Žilvės piliakalnio tyrimai
1954 m. ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia.
Legendos ir padavimai apie piliakalnį
Pasak legendos, iš Žilvės piliakalnio kilo karalaitė Žilvelė, o ją po to pasiėmė Perkūnas. Kita legenda pasakoja, jog piliakalnyje gyvena 70 kareivių iš buvusios tvirtovės, kurie dėl bailumo buvo užkeikti iš Šv. Jono naktį išeina ant piliakalnio pasivertę zuikiais. Medžiotojai giriasi šovę į tuos zuikius, bet jų kulka neimanti.
Informacija apie Žilvės piliakalnį literatūroje:
Talkūnų ir Žilvių piliakalnis
Suv. rėd., Seinų pav., Slabados val., Talkūnų ir Žilvių kaim.
Šitas piliakalnis stovi ant ribos laukų Talkunų ir Žilvių kaimų.
Padėjimas piliakalnio šiokis: nuo rytpietų remiasi ant kalnelio, kuris nuotakiai leidžiasi į upelį; nuo pietvakarų turi žemumėlę; nuo šiaurrytų neaukštą kalnelį, iš lengvo leidžiantisi į pievą.
Lyguma ant viršunės piliakalnio turi pavidalą luoto, tiktai galas nuo pietrytų yra platesnis, negu nuo šiaurvakarų.
Apvada lygumos ant viršūnės piliakalnio išneša 80 metrų; apvada apačios piliakalnio – 211 m. Aukštumas piliakalnio siekia iki 20 metrų.
Ginamąja siena buvo šiaurvakarinis galas. Tvirtumas kalno galėjo būti nedidelis.
Šonai piliakalnio, apart rytpietinio, yra apaugę medžiais ir krūmais.
Lyguma ant viršūnės piliakalnio yra sėjama javais. 1905 m. buvo sėti rugiai ir gerai užderėjo.
Padavimų apie šitą piliakalnį neradau.
J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 24