Gedanonių kalva – Dzūkijos viršūnė

Gedanonių kalva

Gedanonių kalva – viena aukščiausių kalvų pietų Lietuvoje, už 5 km į pietryčius nuo Nemaitonių, Gedanonių kaime. 257,4 metrų aukštyje virš jūros lygio iškilusi Gedanonių kalva – ne tik viena aukščiausių Pietų Lietuvos viršūnių, bet ir tikras reljefo perlas, vainikuojantis Aukštadvario kalvyną. Ji stūkso Dzūkų aukštumoje, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, vos keli kilometrai nuo garsiosios Velnio duobės ir žalsvo Antaveršio ežero.

Ši kalva – gyvas liudininkas paskutiniojo ledynmečio laikų. Prieš 18 tūkstančių metų čia slinkęs ledynas paliko po savęs įspūdingus moreninius darinius: morelinio priemolio, riedulių ir gargždo klodus, iš kurių iškilo daugiau nei 250 kalvų. Tarp jų – Gedanonių kalva išsiskiria tiek aukščiu, tiek simboline reikšme.

Tai buvo orientyras ir keliautojams, ir kariaunoms: nuo jos viršūnės kaip ant delno atsiveria plačios Dzūkijos panoramos. XIX a. pabaigoje carinės armijos kariai – vadinamieji „zimagorai“ – čia buvo pastatę medinį stebėjimo bokštą, vadinamą „majaku“. Kalva stovi strategiškai svarbioje vietoje – netoli kelių į Trakus, Kaišiadoris, Alytų. Ji visada traukė žmonių žvilgsnius ir mintis.