Gerulių II piliakalnis prie Obelties ir Gojaus miško

Gerulių II piliakalnis

Gerulių II piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo (Stakliškių seniūnija) šiaurės rytų pakraštyje, Verknės intako Obelties dešiniajame krante.

Gerulių II piliakalnis yra Obelties upės dešiniajame krante, pietiniame Gojaus miško pakraštyje. Iš šiaurės ir vakarų piliakalnį supa upė, o iš pietų ir rytų siekia aukštumą. Todėl ir 13 x 7 m aikštelės pietrytinėje dalyje yra 6,5 m aukščio ir 19 m pločio pylimas, kuris aikštelę juosia puslankiu. Už pylimo yra 25 m pločio ir 2 m gylio griovys. Šlaitai statūs, iki 12 m aukščio. Pietinėje ir pietrytinėje piliakalnio papėdės dalyje yra aptikta gyvenvietės liekanų, kur rasta lipdytų puodų šukių lygiu ir grublėtu paviršiumi. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu-II tūkst. pradžia.

0,85 km į vakarus nuo Gerulių piliakalnio ir 0,4 km į šiaurę nuo Obelties kairiojo kranto, Gojaus miške yra Gerulių pilkapynas. Gerulių II piliakalnis, šalia esanti gyvenvietė ir pilkapynas irgi sudaro vieną archeologinį kompleksą, kuris galėjo egzistuoti I tūkst. antrojoje pusėje.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1988 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.