Gilšės ežeras

Gilšė – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 5 km į šiaurę nuo Merkinės, Subartonių kaimo šiaurrytiniame pakraštyje. Ežero ilgis iš vakarų į rytus 0,52 km, plotis 0,28 km. Altitudė 105,2 m. Krantai sausi, ištisai apaugę siauru medžių ruožu, šiaurinis krantas aukštas, prieina Mantvilų miškas. Šalia įsikūręs Pagilšio kaimas. Pietine pakrante eina kelias Nr.5032 (Pagilšys – Subartonys). Ežeras nenutekantis, priklauso Gelovinės upelio baseinui (Straujos intakas). Rytinėje pakrantėje įrengta stovyklavietė.

Ežerėvardis Gìlšė kilęs nuo žodžio „gilus“.

Ežeras aprašytas Vinco Krėvės-Mickevičiaus „Dainavos šalies senų žmonių padavimuose“. Pasak padavimo, Gilšės ežero dugne yra labai didelis dvaras, jo dugno niekas nepasiekia. Bet kaitrią saulėtą dieną, kai vanduo ramus, nebanguoja, matyti giliai giliai ežero viduje aukšti dvarų bokštai.

Legenda pasakoja, kad seniai seniai gyveno turtingas bajoras, turėjęs dukterį, iš visų pasaulio mergaičių gražiausią. Žingsnį žengianti – kaip gulbelė plaukianti, žodį tarianti – kaip lakštutė suokianti. Tarp bajoro tarnų buvo bernelis, kuris pamilo bajoraitę. Bet išdidus bajoras sutikęs leisti savo dukterį už bernelio tik tada, kai šis turėsiąs turtus, didesnius už jo paties. Ilgai galvojo bernužis ir sugalvojo, kaip tuos turtus įsigyti. Nakvojo jis po aukštu tiltu tris nakteles – užmušė tris pirklius vaizbūnus. Ir pasistatė bernelis didžius dvarus. Tuomet gavo mergelę sau į žmonas, bet laimės jie neturėję. O vieną naktį staiga prasivėrusi žemė ir pra­smegę jaunojo bajorėlio dvarai, jų vietoje gilus gilus ežeras atsiradęs. Pavadino jį žmonės Gilše. Kaitrią dieną, kai Vilnelės nemuša, kai šviesi saulė šviečia, matyti giliai ežero viduje dvarų bokštai…