Karvės ola

Karajimiškis nedidelis kaimelis Biržų rajono savivaldybės va­karinėje dalyje, 3 km nuo Biržų. Garsėja Karajimiškis savo požemiu, kuriame de­dasi keisti dalykai, ir dėl to įgriūva žemė. Tai pats karstinių reiškinių epicentras Lietuvoje. Čia yra saugoma geologinė žemės sandara. Kaimo laukuose žiojėja di­džiausia mūsų šalyje kars­tinė įgriuva – Karvės ola.

Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė.

Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio devono sistemos uolienos – dolomitas, gipsas, mergelis. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.

Viena ertmė eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras praėjimų ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių (ūsuotasis pelėausis, šiaurinis šikšnys ir rudasis ausylis) griaučių.

1973–1978 m. olą tyrė Kauno speleologai. 1978 m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį. Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. Paskutiniaisiais metais oloje stipriai pakilo požeminio ežero vandens lygis, kuris užtvindė visas ertmes ir tunelius. Patekti į Karvės olos vidų tapo nebeįmanoma.

2007 m. Lietuvos speleologų klubas „Aenigma“ ir rusų narai – speleologai vykdė tyrimus apsemtose urvo dalyse. Buvo aptiktos dar nežinomos apsemtos požeminės ertmės.

Karvės olos atsiradimą lydi legenda. Kartą dvare tarnavusi moteris susiruošė melžti savo ponulio karvės. Atėjo moteriškė prie karvutės, bet staiga išgirdo verkiant dvare paliktą savo kūdikį. Viską metusi moteris bėg­te leidosi pas savo vaikelį. Nuraminusi kūdikį, ji grį­žo į laukus, tačiau vietoj karvės rado tik atsivėrusią žemėje didžiulę duobę, ant kurios krašto kabaliojo nutrūkęs lenciūgėlis. Išsigandusi moteris pažvelgė duobės apačion ir pamatė dugne žiojėjančią angą, pro kurią, giliai iš požemio, sklido nelaimingos karvutės mūkimas. Taip ir pavadino žmonės šią smegduobę gyvulio var­du – Karvės ola.