Klebono akmuo

Klebono akmuo

Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis ak­muo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu”. Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grū­dų, bet ir pelų. Tada plėšę šiaudus, nuo stogų, kokius užsilikusius varpagalius maišė su samanomis ir kepė duoną. Sykį Šv. Jurgio bažnyčios klebonas, nusisamdęs laivą su sep­tyniais, vyrais, išplaukė Nemunu grū­dų pirkti. Likusieji gyventojai su dideliu nekantrumu laukė grįžtančių. Bet kadangi jiems prieš vandenį te­ko plaukti net už Gardino, tai kelio­nė ilgai truko. Tačiau vargais nega­lais jiems begrįžtant namo ties mi­nimų akmeniu kilo didžiulė audra ir Perkūnas trenkė į minimą akmenį. Laivas nuo smarkaus trenksmo sudužo į šipulius, visi žmonės ir drauge klebonas išvirto į vandenį ir prigėrė. Nuo tų laikų akmuo vadinamas stebuklingu.

Klebono akmuo // Lietuvos aidas. – 1938, gruod. 12 (Nr. 563), p. 5

Klebono akmuo

Mitologinis akmuo, regioninės reikšmės gamtos paminklas, esantis Alytaus rajone, netoli Alytaus piliakalnio, Nemune. 1992 m. birželio 22 d. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Šis pilkos granito spalvos riedulys yra Nemuno vagoje, dalis panirusi po vandeniu, ilgis siekia 3,8 m (šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi), plotis – 2,75–1,2 m; kiek daugiau nei 3 m į šiaurės vakarus upės vagoje matyti riedulio nuoskala (pavasarį atsiduria po vandeniu).

Link akmens veda pasivaikščiojimo takas nuo Alytaus piliakalnio.

Legendos ir padavimai

Pasakojami ir kiti anksčiau pateikto padavimo variantai, anot vieno iš jų labai seniai po Alytuje siautusio maro prasidėjo didelis badas. Klebonas, negalėdamas žiūrėti, kaip iš bado miršta žmonės, iš likusių gyvųjų surinko pinigus ir išplaukė Nemunu pirkti grūdų. Kelionė užtruko. Klebonas ilgai negrįžo. Gyventojai ir toliau vienas po kito mirė iš bado, keikdami kleboną, kad šis veikiausiai juos apgavo: pasiėmė pinigus ir išplaukė. Kai klebono laivas su grūdais priartėjo prie Alytaus, pakilo didelis viesulas ir trenkė į jį prakeiksmų žaibas. Taip laivas akmeniu pavirto. Vėliau šį akmenį žmonės Klebono akmeniu praminė.

Pasakojama, kad kartą užsikabinęs už šio akmens apvirtęs kunigo laivas, kuriuo gabenti javai. Užėjus audrai, laivas su kunigu vėl pasirodąs ir matomas tol, kol nenurimsta audra. Dėl to ir pramintas klebono akmeniu.