Koplyčninkų šaltinis

Koplyčninkų šaltinis teka 0,4 km į PV nuo k., Senažacų vietovėje (slėnyje), Koplyčios upelio dešiniajame krante. Išteka iš mažos pelkutės, siaura srovele teka į P (200°). Už 30 m kiek sukasi (teka 170°). Dar už 40 m daro vingį į R (120°) ir įteka į Koplyčios up. iš dešinės. Šaltinio vanduo bespalvis, beskonis.

Apie ištakos versmę (papelkėjime) auga krūmynas (karklai, gluosniai, nedideli juodalksniai). Aukščiau gilaus slėnio šlaituose – pušynas. Iš versmės vanduo nuteka gelsvo smėlio išklota išplova su žvirgždu ir nedideliais rieduliais. Palikęs pelkutę, siaura srovele teka pietų kryptimi. Už 30–40 m padaro vingį į rytus ir įteka į Koplyčios upelį iš dešinės.

Šaltinio aplinka natūrali (neužteršta), krūmynu ir medžiais apaugusio giliai įsirėžusio slėnio. Nelankomas, nekaptuotas. Nėra nuorodų ir informacijos, sunkokai surandamas. Labiau žinomas vietiniams senbuviams. Keli pradiniai šaltinio ištakos židiniai atsiveria padrėkusiame, klampiame durpžemyje, kuris nuklojęs upelio vingio aukštesnį krantelį (išnašų kūgį). Virš upelio vagos pakilęs 2–3 metrus.

Tikima, kad šaltinio vanduo gydomųjų savybių turi todėl, jog teka prieš saulę („Przed sloncem [pfynie] to mowili, to lecząca woda, chodzili ludzi, wodą myli oczy“). Norint pasveikti, vandeniu buvo prausiamasi saulėtekio arba saulėlydžio laiku (P. A . Leščinską, 79 m., kilusi iš Koplyčninkų, gyv. Valuose. U. I. Stankevičiūtė, 2003 m. – VAP Nr. 33). Žmonės šaltinį gausiai lankė („Do tej krynicy ludzi ciągiem szli“ – 2005 m., NRP). Neryje tarp Koplyčninkų ir Valų (Lentvario s-ja, Trakų r.) yra buvusi Vestuvių (Wasela, Swadzba) akmenų grupė (V. Vaitkevičius).