Medininkų pilis

Medininkų pilis

Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis istorinėje Aukštaitijoje, pietrytinėje Lietuvoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje

Dabar Medininkai yra nedidelis ir skurdus Vilniaus apskrities miestelis, pasiekiamas pa­važiavus Ašmenos keliu 28 km į pietryčius nuo Vilniaus. Jau iš tolo pastebima skurdžios bažnyčios bokštas ir didelės pilies apleistų griuvėsių liekanos, liudijančios, kad ten vis dėlto esama ne paprastos vietovės. Ir tikrai Medininkų didybė labai sena: Didžiosios Lie­tuvos Kunigaikštijos laikais Medininkų gyve­nimas jau blėso. Medininkai — tai senosios Lietuvos kultūros paminklas.

Istorija

Medininkų pilis senose kryžiuočių kroniko­se vadinama Medeniken vardu. Mūsų kalbi­ninkas prof. A. Salys pataria vietovę vadinti Medninkais. Istorikas-romantikas Stryjkovskis teigia, kad Medininkų pilis buvusi pasta­tyta 1313 m. Jeroschino ir Dusburgo kroni­kose užrašytas 1320 m. kryžiuočių žygis į Me­dininkų apylinkes. Atrodo, kad jis kryžiuo­čiams nebuvo sėkmingas: žuvo 39 ordino ri­teriai ir pats maršalka Heinrich von Plotzk.

1385 m. didysis ordino magistras Konradas Zollner von Rottenstein, bandydamas nutrauk­ti Jogailos susitarimą su lenkais, suruošė prieš Lietuvą žygį, kurio metu pasiekė net Ašme­ną. Rugsėjo mėnesį grįždamas atgal, jis Me­dininkuose kėlė puotą ir eilę savųjų vyrų bei svečių pakėlė į riterius. Medininkai minimi ir 1392 m. kryžiuočių žygyje. Yra žinoma, kad 1398 m., pasirašant su kryžiuočiais Salyno sutarti, dalyvavo ir Medininkų pilies se­niūnas. 1402 m. kryžiuočių kariuomenė, veda­ma didžiojo komtūro Helfersteino, buvo užpuolusi Vilniaus sritį ir Medininkus. Pilies gynėjai bei gyventojai, sudeginę visus trobe­sius, pasitraukę.

Medininkuos mėgdavo su­stoti Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas su savo žmona Julijona. Ten kurį laiką gyve­no ir šv. Kazimieras: nuo 1478 m. tėvo pa­liktas Lietuvoje, Kazimieras dažnai išvažiuo­davęs pakvėpuoti grynu oru (sirgo džiova). Medininkuose yra buvęs ir istorikas Dlugošas, Kazimiero Jogailaičio vaikų mokytojas. Vy­tauto laikais Medininkų pilis taip pat minima. Pats Vytautas joje buvodavo. Kai lankydavosi kuris nors didysis kunigaikštis, Medininkų pilies valdytojas turėdavo duoti reikiamas pa­stotes.

Medininkų pilis labai sena. Atrodo, kad nuo seniausių laikų čia būta medinės pilaitės, kurią vėliau pakeitė mūrinė, viena iš tvir­čiausių mūrinių Lietuvos tvirtovių. Mūrinės sienos statytos dar prieš išrandant šaunamuo­sius ginklus, nes jos nepritaikytos gintis nuo jų. Jos išmūrytos iš akmenų ir plytų. Apa­čioje sienos storos, eidamos aukštyn jos plo­nėja. Pilies griuvėsiai dar ir dabar apima apie 2 ha pelkėtos žemės. Aplink pilį liūnai, klam­pios pelkės ir miškai. Be gamtinių kliūčių, dar buvo ir dirbtinės — gilus ir platus grio­vys pilnas vandens. Į pilį buvo galima patekti specialiu nuleidžiamuoju tiltu. Nugalėjus kry­žiuočius, ir pilis neteko savo strateginės reikš­mės; kurį laiką buvo valdovų rezidencija.

Legendos ir padavimai apie Medininkų pilį

Pasakojama, kad Medininkų ir Krėvos pilis sieja glaudus ryšys, mat jas abi pastatė vienu metu dievai ir milžinai. Jie buvo tokie stiprūs, kad mūrydami sienas skolindavo vienas kitam įrankius ir svaidydavo juos iš Medininkų į Krėvą ir atgal.

Medininkai

Medininkai (Vilniaus gub.) arba, kaip juos Kryžeiviai vadino „Medeniken” tai pilis 4 mylios nuo Vilniaus atstu prie vieškelio tarp Vilniaus ir Minsko pro Ašmenę. Tai yra vieta keturkampė apsukta trijų mastų storio muru iš paprastų akmenų ir plytų, ilgumo 249 mastai, platumo 195. Aukštumas jau sugriauto muro siekia dar 16 mastų. Gilus perkasas, turbūt, senovėje vandens pilnas eina aplink pilį; vasaros rytuose buvo aukštas keturkampis trimis augktais bokštas, toks didelis, jogei kiekviename augkte buvo po du dideliu gotiškais langais kambariu. Dar ligi šio laiko nesupuvo ąžuoliniai laiptai vedantieji iš apačios į pirmąjį gyvenimą. Tu murų viduryje turėjo būti senovėje daugybė medinių trobų. Ši pilis nežinia kada ir kokio Lietuvos kunigaikščio pastatyta, pavirto ilgainiui plačiais aukštais riogsančiais griuvėsiais ant žemiau esančių paveikslėlių parodytais. Tie griuvėsiai dar ligi šiai dienai žiuri iš aukšto į artimus kaimus. Nedaili jų išvaizda, nes jie užima gilią vietą tarp nuplikusių kalnelių be medžių ir be vandens. Tečiaus tatai yra dar vieni iš garsiausiųjų griuvėsių, kurie dar yra užsilikę Lietuvoje. Svarbiausias Medininkų istorijoj atsitikimas, dar prieš įvedimą katalikų tikėjimo Lietuvoje, tai buvo 1385 metai. Konradas Zolner fon Rotenstein didis kryžeivių mistras, norėdamas suardyti Jagailos santaiką su lenkais ir jo vestuves su Jadvyga, išsigandęs Vytauto atsitraukimo nuo kryžeivių, ir lietuviams Kauno pili paėmus, su didele karumene patraukė į Lietuvą. Tuo kartu jis išdrįso nueti toliau, negu ikitol buvo buvęs, nes praėjo pro Vilnių ir patraukė už Ašmenos, kur išgriovęs tą kraštą, Rugsėjo mėnesyj sustojo ties Medininkų pilia. Čia jis pakėlė puotą visų križeivių vadų garbei ir daugelį praminė ricieriais.

Medininkų pilį, sako istorikai, dažnai lankė Algirdas ir jo žmona Julija vasaros metą. Vėliau čia gyveno sūnus Kazimiero Jagailionio lenkų karaliaus ir D. L. K. drauge su savo mokytoju Dlugošu. Šv. Kazimieras, tėvo 1478 metuose Lietuvoje paliktas, dažnai lankydavosi Medininkuose, ir 1484 m. Kovo 4 d. Vilniuje jam pasimirus, jo kūnas ne kurį laiką gulėjo Medininkuose palaidotas, kolei Rugpjučio 14 d. 1636 m. iš ten liko į naujai Zygmunto III ir Vladislovo IV pastatytą Vilniuje koplyčią prie katedros bažnyčios perkeltas. Prie Medininkų parakvijos bažnyčios, turbūt Vytauto statytos, vėliau apsigyveno karmelitai. Baronas Zygmuntas Heberštein, vokiečių cesoriaus Maksimilijano pasiuntinys, grįždamas 1517 m. iš Maskvos, per Medininkus keliavo ir rado jau pilį visiškai apleistą.

Medininkai // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 15 (28), p.3.