Mielėnų piliakalnis

Mielėnų piliakalnis

Mielėnų piliakalnis, Mielonų piliakalnis, Bajorų piliakalnis, Piliakalnis – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kalnočių kaimo (Kriaunų seniūnija), kelio Dusetos – Obeliai 8–9 kilometre, apie 700 m į vakarus nuo Keležerio ežero. Pasiekiamas plentu 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai  nuo posūkio į Kriaunas pavažiavus 2,7 km, yra kairėje, į vakarus, plentui kylant į aukštumą.

Pilia­kalnį sudaro pietinis „Piliakalnio“ sodybos aukštumos kyšulys. Patį piliakalnį sudaro apvali 30×25 m. kalva, šiaurinėje dalyje ji turi vos tik 4 m. aukščio, iš kitų šonų piliakalnio šlaitai turi iki 15 m. aukščio. Pietinis šlaitas gana nuo­laidus, rytų ir vakarų šlaitai statesni. Visas piliakalnio paviršius buvo ariamas. Dirvožemis ir podirvis—raudonas molis.

Tyrinėjimai

Piliakalnio viršūnėje kultūrinių pėdsakų pastebima labai mažai. Dirvože­myje vietomis nežymūs angliasuodžių juodžemio pėdsakai. Išartoje piliakalnio dirvoje buvo rastos šukės, akmens kirvuko — kaltelio dalis, akmens kirvuko kaištis, galąstuvas ir keletas žvėrių bei gyvulių skeltų kaulų. Kultūrinių pėd­sakų daugiau pastebiama piliakalnio pašlaitėse, kur angliasuodžių juodžemio sluoksnis turi 10—15 cm. gilumos. Šis kultūrinis sluoksnis aiškiai yra suplautas nuo piliakalnio viršūnės. Jokių daiktų jame nerastą.

Didesnis kultūrinis sluoksnis buvo pastebėtas ties šiauriniu piliakalnio šlaitu, kur, piliakalnio kultūros pažinimui buvo iškasta 20 m. ilgio ir 2 m. pločio tranšėja.

Kasant tranšėją, pastebėta, kad piliakalnis nuo aukštumų pusės buvo atskir­tas 6 m. pločio ir 1,80 m. gilumos grioviu. Griovio sienelės yra labai stačios, ir jų molinis paviršius yra apdegintas. Griovys yra visai užgriuvęs ir paviršiuje tik juodos spalvos dirvožemis žymimas. Iki 1 m. gilumos griovys pripildytas su angliasuodžiais maišyta smėlinga žeme, matomai iš piliakalnio suplauta. Giliau angliasuodžių priemaiša didėja ir griovio dugne vien tik angliasuodžiai, tarp kurių ir nedideli anglies gabaliukai pastebimi. Viršutiniuose griovio sluoksniuose šukių ir kaulų nedaug, giliau jų skaičius didėja. Kaulų tarpe atrasti arklio ir kiaulės dantys.

Piliakalnis buvusių arimu jau yra visiškai sugadintas.

Sprendžiant iš piliakalnio įrengimo detalių ir atrastų jame daiktų, Mielėnų piliakalnis reikia laikyti lietuviu neolito gadynės gyvenamojo tipo piliakalniu.

Radiniai

Iš atrastų piliakalnyje daiktų pažymėtini: Kaulo padarai. Kaulinio daikto galas. Akmens padarai. Akmens kirvuko — kaltelio dalis, akmens kirvuko kaištis ir galąstuvas.

Keramika. Kultūriniam piliakalnio įvertinimui didesnės reikšmės turi surinktos piliakalnyje molinių indų šukės. Iš viso čia buvo surinkta 105 šukės, kurių skaičiuje 42 šukės surinktos piliakalnio paviršiuje ir 63 šukės rastos tranšėjoje.

Visos šukės yra iš rankomis lipdytų indų, šukių spalva labai įvairi: švie­siai geltona, raudona, pilka, juoda. Kai kurių šukių sienelių spalva įvairi; išori­nėje pusėje geltonos ar raudonos, o vidaus pusėje juoda. Visų šukių molyje yra smulkių sutrupėjusio granito gabaliukų. Daugumas šukių yra gerai išde­ginta.

Iš indų kraštų ir dugnų šukių sprendžiant, indų išvaizda buvo gana įvairi.

Dauguma indų turėjo 15 — 20 cm. diametro, tik kai kurie buvo 10—12 cm. diametro ir tik vienas indas turėjo 25 cm. diametrą. Indų sienelės buvo stačios, kitos su nedideliu išlenkimu, o nekuriu indų sienelės turėjo didesnį išlenkimą. Indų dugnai lygūs, daugumos indų dugnų kraštai sudaro nedidelius karnizus.

Pagal indų sienelių paviršiaus apdirbimą visas Mielėnų piliakalnyje atrastos šukės galima į šias jų grupes suskirstyti: a) lygiu paviršiumi 16 šukių, b) brūkš­niuotu—štrikuotu paviršiumi 65 šukės ir c) gruoblėtu paviršiumi 24 šukės. Lygių sienelių paviršius lygintas pirštais; štrikuotu sienelių paviršius kartais žolės ar šiaudų gniūžtu buvo įvairiomis kryptimis negiliai trinamas arba sienelių paviršiuje šiaudai buvo viena kryptimi giliau įspaudžiami, ar brūkšniais buvo kuriuo tai specialiu įrankiu išspausti. — 3-čios grupės gruoblėtų šukių paviršius nelygus, šiurkštus.

Taigi, įvairaus sienelių paviršiaus indai buvo vienu tuo pat laiku vartojami.

Iš atrastų šukių tarpo daugiau pažymėtina šukė su ornamento liekanomis. Ornamentas yra pirštais gnaibytas ir gnaibyta buvo visas indo kak­lelio išlenkimas.

Akmeninės girnos. Pažymėtinos dar rytiniame piliakalnio pašlai­tėje išartos girnos. Girnos pilko granito, 60 x 42 x 30 cm. didumo. Akmens viduryje ištrintas apvalus 30 x 25 x 16 cm. didumo geldos pavidalo įdubimas.