Naujasodžio (Mošos) piliakalnis – gyvenvietė prie Mošos

Naujasodžio (Mošos) piliakalnis

Naujasodžio (Mošos) piliakalnis su gyvenviete, Moša, Kazokų kalnas, Naujasodžiai – piliakalnis ir gyvenvietė Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Aukštadvario, prie Naujasodžių. Pasiekiamas iš plento Trakai – Prienai Negasčiaus ežero-tvenkinio šiauriniame krante pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi miško keliuku, už 700 m – yra 50 m į kairę šiaurėn nuo sodybos; pasiekiamas Skrebio pažintiniu taku.

Naujasodžio (Mošos) piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Mošos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 18×4,5 m dydžio. Ją žiedu juosia 75 m ilgio, 15 m aukščio, 7-15 m pločio pylimas, kuris vakarų pusėje 7 m aukščio šlaitu leidžiasi į 37 m ilgio, 35 m pločio, 7 m gylio griovį. Šlaitai statūs, rytiniai 6 m, šiauriniai 20 m aukščio.

Naujasodžio (Mošos) piliakalnis apardytas arimų, medžiai smarkiai išretinti. Pietvakariniame šlaite įrengti laiptai.

Pietinėje papėdėje, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1994 ir 1997 m., kurios iki 90 cm storio kultūriniame sluoksnyje aptiktas židinys, brūkšniuotos, gludintos, lygios ir grublėtos keramikos. 100 m į Pietus nuo piliakalnio yra III a. – VI a. Mošos pilkapynas, tyrinėtas 1993–1994 m. 500 m į šiaurę nuo piliakalnio yra VI a. – VIII a. Skrebio pilkapynas, tyrinėtas 1957 m.

Naujasodžio (Mošos) piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio tyrinėjimai

Lankantis Mošos piliakalnio apylinkėse, verta žinoti, kad šis kraštas slepia ir senovinės gyvenvietės paslaptis. 1994 ir 1997 metais archeologai čia atliko tyrimus, kurie atskleidė įspūdingą praeities palikimą – nuo I iki VIII a. gyvavusios gyvenvietės kultūrinį sluoksnį.

Tyrimų metu teritorijoje buvo atkasti 22 bandomieji šurfai, o dviejose vietose aptikti išlikę, nesunaikinti sluoksniai su senoviniais radiniais. Vienas iš jų buvo netoli buvusio pilkapio – čia archeologai aptiko ūkinę duobę su akmenų vainiku bei degėsių sluoksnį, kuriame rasta molinių indų šukių. Kitas išlikęs sluoksnis buvo atrastas prie Mošos upelio – jis siekia net 0,9 metro gylį.

Įdomu tai, kad netoli gyvenvietės buvusio kelio buvo aptiktas senovinis židinys – jame rasta keramikos šukių bei medžiagų, naudojamų statybose. Iš viso tyrimų metu rasta net 688 lipdytos keramikos fragmentai – daugiausia grublėtos, tačiau ir brūkšniuotos, gludintos bei lygios keramikos šukės. Be to, buvo surasta žalvarinė viela bei molinio tinko gabalėliai – šie radiniai liudija apie čia gyvenusių žmonių buitį, amatus ir statybas.

Remiantis tyrimais, senovės gyvenvietė driekėsi nuo piliakalnio šlaitų iki Mošos (Rybinkos) upelio, užimdama apie 1–1,5 ha teritoriją. Tai leidžia manyti, jog čia buvo ne tik atskiri statiniai, bet ir gana tvirtai susiformavusi bendruomenė, gyvavusi kelis šimtus metų.

Visi rasti archeologiniai radiniai šiuo metu saugomi Trakų istorijos muziejuje. Tyrėjai pabrėžia, kad šiai vietai būtinas tolesnis archeologinis dėmesys – ne tik dėl istorinės vertės, bet ir dėl išlikusių neatskleistų jos paslapčių.

Skrebio miško pažintinis takas

Keliaujant Skrebio miško pažintiniu taku, lankytojai turi puikią progą ne tik mėgautis gamtos grožiu, bet ir pažinti vieną iš įdomiausių Aukštadvario krašto archeologinių kompleksų. Būtent šis takas veda pro Mošos piliakalnį, šaltiniuotą Mošos upelį, papėdės gyvenvietės vietą ir net tris pilkapynų kompleksus, kuriuose archeologiniai tyrinėjimai atskleidė daug įdomių detalių apie čia gyvenusių bendruomenių kasdienybę.

Skrebio pažintinis takas – tai apie 3 km ilgio žiedinė trasa, vingiuojanti kalvotu Skrebio mišku, kuris priklauso Aukštadvario girininkijai ir driekiasi per net kelias saugomas teritorijas – Skrebio botaninį, Mošos archeologinį draustinius bei Natura 2000 tinklo teritoriją „Skrebio miškas“.

Tai ideali vieta norintiems pasivaikščioti miško ramybėje bet kokiu metų laiku. Tako aplinka žavi biologine įvairove: čia auga etaloninis liepynas su skroblų priemaiša, įspūdingi šimtamečiai ąžuolai, o informaciniai stendai pasakoja apie retas augalų rūšis, miško gyventojus, geologines ypatybes ir žinoma – apie senųjų laikų gyventojų palikimą.

Mošos piliakalnio papėdėje aptikta I–VIII a. gyvenvietė liudija apie ilgalaikį šios vietos apgyvendinimą. Archeologinių tyrimų metu čia rasta šimtai keramikos šukių, degto molio liekanų, ugniaviečių pėdsakų ir net išlikę senoviniai kultūriniai sluoksniai. Tai – vertinga galimybė iš arčiau pažvelgti į mūsų protėvių buities ir dvasinio gyvenimo pėdsakus, nes ši vieta ne tik gyvenvietė, bet ir galimai šventa erdvė, siejama su senosiomis tikėjimo praktikomis.

Kaip atvykti: patogiausias privažiavimas – važiuojant A16 keliu nuo Trakų, neprivažiavus Aukštadvario. Ties Krakės viensėdija pasukite dešinėn (rodomas ženklas į Ąžuolynės parką), netrukus išvysite Marčežerio ežerą ir nuorodą į tako pradžią – iki automobilių aikštelės vos 300 m. Kairėje pusėje – Navos ežeras ir Navos smuklė.

Šis takas – tai gyvas muziejus po atviru dangumi, kuriame gamta ir istorija susilieja į vieną nepakartojamą patirtį.