Obelijos piliakalnis

Obelijos piliakalnis

Obelijos piliakalnis, Zaramkalnis, Obelytė III – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai  ties Seiliūnais pasukus į dešinę vakarų kryptimi, keliu pavažiavus link Zaramciškių 3 km, po to paėjus Obelytės ežero rytiniu krantu į šiaurę 1 km – yra miške, 350 m į šiaurę nuo jo pietinio krašto.

Piliakalnis įrengtas Obelijos ežero rytiniame krante esančios kalvos šiauriniame gale. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, yra dendrologiniame draustinyje.

Istorija

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia.

Informacija apie Obelijos piliakalnį literatūroje:

Obelijos piliakalniai

Suv. red., Seinų pav., Slabados val., dvaras Obelija.

Ant rytinio krašto ežero Obelijos yra du nedideliu, palėj savę stovinčiu piltiniu kalnu, vadinamu piliakalniais. Geografiškas padėjimas jų sekantis: nuo vakarų ežeras; nuo šiaurių ir pietų-kalnelis pavidale volo, tęsiantįsis pagal ežero kraštą; nuo rytų-bala ir upeliukas, vasarą išdžiūstantis. Abudu piliakalniu yra supiltu iš žemės ir akmenų pavidale stogelių, stačiai užbaigtų.

Šonai abiejų kalnų yra statūs. Dabar jie yra apaugę medžiais ir krūmais ir del to vietomis nugriauti ir nubirę.

Kalnelius perskiria pusantro sieksnio pločio lygumėlė. Ant tos lygumėlės arčiau ežero, yra keturkampė gili duobė; nežinia kada iškasta. Jeigu ji liko nuo senovės, tai galėjo tarnauti vandens laikymui, arba būti aukos duobe jeigu ji iškasta naujuose laikuose, tai gali būti pėdsaku darytų tyrinėjimų. Paskutinį daleidimą mažiau imu į atydžią, nes duobė yra lygiai keturkampė, o tokia negalėjo likti, po greito tyrinėtojaus kasinėjimo, juo labiau ant visados užlaikyti savo pavidalą.

Žmonės pasakoja, kad viduryje šitų piliakalnių tebėra bažnyčia ir kad kartais girdėti varpų skambėjimas. Kas link varpų balso girdėjimo, tai nėra nieko netikėtino: prie visiškai tykaus oro gali jisai daeiti iš Metelių bažnyčios, o dar tikriau iš Slabados, nedaugiau kaip į 3 verstus atitolintos.

Aukštumas kalnų išneša šiandien apie 20 metrų. Nuo jų matyti Metelių ežeras ir bažnyčia ir truputį ežeras Dusia.

Galėjo šitie kalneliai tarnauti sargybinėmis ir susižinoti su Pralančiškės piliakalniu, ant šiaurvakarinio kranto Dusios. Bet kam buvo pilti du vienokiu? Regis ir vienas iš jų galėjo buti pakaktinu tam tikslui. Liaudies padavimai: kad viduryje slepiasi bažnyčia; kad girdėti varpų skambėjimas; duobė tarp kalnelių, gana teisliai iškasta ir nuolatai užlaikanti savo pavidalą – verčia spėti, jog tuodu piliakalniu pildė kokias nors tikėjimiškas pareigas.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 22-23