Paverknių piliakalnis

Paverknių piliakalnis, Ginkaus piliakalnis, Žydeikonių piliakalnis, Kisieliškės piliakalnis

Adresas

Paverknių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta

GPS

54.6068928, 24.0853569

Adresas

Paverknių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta

GPS

54.6068928, 24.0853569

Paverknių piliakalnis

Paverknių piliakalnis su gyvenviete (arba Ginkaus piliakalnis, Žydeikonių piliakalnis, Kisieliškės piliakalnis) – piliakalnis ir gyvenvietė Birštono savivaldybėje, Paverknių I kaime. Pasiekiamas iš plento  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė , Būdose pasukus į kairę šiaurės kryptimi, pavažiavus 3,5 km, nusileidus į Verknės slėnį, pasukus į dešinę rytų kryptimi, už 450 m yra priekyje, kairėje.

Piliakalnis įrengtas Verknės kairiajame krante, slėnyje buvusioje atskiroje kalvoje. Duomenų apie buvusią aikštelę ir įtvirtinimus nėra, nes beveik visą piliakalnį nuplovė Verknė. Išliko tik jo pietvakarinis kampas stačiais, 14 m aukščio šlaitais su 6×8 m dydžio aikštelės kampu viršuje.

Piliakalnis buvo tvarkomas: padaryti laiptai, nukirsti želdiniai, pradėta tvarkyti šiaurinio ir rytinio šlaitų erozija.

Vakarinėje ir pietinėje piliakalnio papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, buvusi apjuosta Verknės senvagės. Joje aptikta lygios ir grublėtos keramikos.

Istorija

1994 m. G. Zabiela piliakalnio aikštelės liekanų ŠV dalyje ištyrė 10 m² dydžio plotą, rado iki 1,3 m storio kultūrinį sluoksnį su gausiais radiniais. Nustatyta, kad piliakalnyje stovėjusi pilaitė buvo užpulta ir sudeginta du kartus. Apatiniame sluoksnyje aptiktos stulpinės konstrukcijos gynybinės sienos liekanos, sudegusių žalvarinių papuošalų: žvangučių, antkaklių, žiedų, įvijų ir grūdų liekanų, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos, geležinė strėlė. Šį puolimą galima datuoti XI a. Po puolimo pilis buvo atstatyta, gaisravietė užpilta iš Verknės pakrančių iškastu iki 60 cm storio smėlio sluoksniu, aikštelės kraštas sutvirtintas akmenimis. Ši pilis XII a. vėl buvo užpulta ir sudeginta. Puolimo metu ji buvo apšaudyta iš lankų nuo papėdės gyvenvietės pusės (rasta strėlių su užbarzdomis), o šturmuojant naudoti plačiaašmeniai kirviai (aptikta jų ašmenų dalių).

Piliakalnis datuojamas I tūkst. antra puse – XII a.

Padavimai ir legendos

Žmonės pasakoja… Slėnyje yra tokia vieta, žmonių Pilale vadinama. Ten senovės laikais lietuviai su visu savo turtu slėpdavosi nuo žiaurų priešų, atėjusių juos terioti. Toje vietoje, kur buvo įvažiavimas į Pilalę stūkso aukštas kalnas, kadaise gynęs pilies vartus. Dabar jau to kalno pusė nugriuvo. Verknės paplautas gal jis ir pats visas pranyks, nes nėra Pilalės ir jos gyventojų.

Paverknių piliakalnis
Paverknių piliakalnis. Jokūbas Skrinskis XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Birštono muziejus
Birštono apylinkės. Paverknių piliakalnis. Verknės upė. Lietuva, XX a. 3–4 deš.
Birštono apylinkės. Paverknių piliakalnis. Verknės upė. Lietuva, XX a. 3–4 deš. Jokūbas Skrinskis © Trakų istorijos muziejus
Paverknių piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės.
Paverknių piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės. Balys Buračas XX a. 4 deš. – XX a. 7 deš. © Lietuvos nacionalinis muziejus
Atvirukas
Atvirukas. Pavaizduotos Birštono apylinkės, Verknės upė ir GInkaus (Paverknių) piliakalnis. Apačioje – pavadinimas lietuvių kalba. Atviruko autorius ir leidėjas J. Skrinskas, išleista Prienuose. © Trakų istorijos muziejus

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *