Paželvių piliakalnis

Paželvių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Paželvių kaime, Želvos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Želva – Balninkai pakalnėje pasukus į dešinę rytuosna lauko keliuku ir pavažiavus 1,2 km – yra 150 m į rytus už sodybos, į kurią ateina kelias.

Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje. Iš rytų pusės jį juosia Želvos upelis, iš šiaurės – griova, nusileidžianti į Želvos upelį. Piliakalnio šiaurinis ir rytinis šlaitai statūs, 20 m aukščio, pietinis ir vakarinis – nuolaidesni – 3-4 m aukščio. Jo aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 55×10-20 m dydžio. Vakariniame ir pietiniame aikštelės pakraščiuose būta griovio ir pylimo, kurių vietoje vakarinėje pusėje dabar likusi terasa. Piliakalnis labai apardytas arimų, šiaurrytinis jo šlaitas nuslinkęs į Želvą. Piliakalnis dirvonuoja.

1936 m. liepos 17 d. piliakalnį žvalgė ir tyrinėjo Petras Tarasenka. Jis aikštelės vakariniame gale ištyrė 16 m² dydžio plotą, aptiko iki 60 cm storio kultūrinį sluoksnį su žalvariniu apkalu, brūkšniuota keramika, gyvulių kaulais. 1963 m. rastas molinis Djakovo tipo svorelis. 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio p.m.e antra pusė – I tūkstantmečio pradžia.

Seni žmonės pasakoja, kad ant piliakalnio viršaus Šv. Mišių metu pasirodydavo juoda karieta, kurią traukė juodi žirgai, pašėlusiu greičiu lėkdavę nuo skardžio žemyn, prie Želvelės upelio. Taip pat kalbama, kad iš netoli piliakalnio esančios Rūdynės pievos dažnai parlėkdavo atitrūkę arkliai. Sako, būdavo išsigandę, kadangi upelyje raganos žlugtą skalbdavo.

Užrašyta, kad piliakalnyje yra bažnyčia nugrimzdusi. Dažnai pinigai dega, pil. Darulienė ėjo tų pinigų kasti, bet vaikai ją išgąsdino ir tų pinigų ji nepaėmė.