Pieštuvėnų piliakalnis
Pieštuvėnų piliakalnis, Didysis kalnas
Pieštuvėnų piliakalnis iš rytų pusės Autorius: Zenonas Baubonis Data: 2004 04 15 Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 5749-29A
Adresas
Pieštuvėnų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
54.6316111, 24.3245556
Pieštuvėnų piliakalnis
Pieštuvėnų piliakalnis, vad. Didžiuoju kalnu yra 0,2 km į pietus nuo Alšios ežero pietrytinio kranto, 1,25 km į šiaurės rytus nuo kelio Stakliškės-Kalviai kryžkelės su keliu į Pieštuvėnus, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Juodžio ežero vakarinio kranto. Piliakalnis į archeologijos paminklų sąrašą įrašytas 1972 03 30 Lietuvos Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 17.
Piliakalniu laikoma didelė, 4-9 m aukščio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi pailga kalva, apie 180 m ilgio ir apie 80 m pločio. Kalvos rytinis ir vakarinis šlaitai yra statesni, o šiaurinis ir pietinis – lėkštesni. Iš rytų pusės kalvą juosia loma, iš pietų-pietvakarių pusės prie jos stovi sodyba, iš šiaurės pusės laukai nuolaidėja Alšio ežero link. Aikštelė neišsiskiria. Kalvos pietvakarinė dalis kiek aukštesnė už likusią kalvos dalį, pietvakariniame šlaite yra kasimo žymės.
Apie kokius nors radinius duomenų nėra. Jų nerasta ir 2002 m. žvalgymo metu, patikrinus kalvą metalo ieškikliu. Šis spėjamas piliakalnis nėra įtrauktas ir į Lietuvos archeologijos atlaso tomą, kuriame aprašomi Lietuvos piliakalniai.
Pieštuvėnų piliakalnio tryinėjimai
Valstybės archeologijos komisijos archyve yra 1935 m. lapkričio mėn. Pieštuvėnų pradinės mokyklos mokytojo J. Kerdoko užpildyta anketa apie šį objektą. 1960 m. piliakalnį lankė, jo pasą užpildė ir situacijos planą nubraižė A. Navarackas. Pase pažymėta, kad kalnas apsuptas balų. Vėliau, matyt, po melioracijos darbų, balų aplink piliakalnį neliko. 1971 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas (vad. A. Tautavičius). Žvalgymo ataskaitoje aprašoma kalva pažymint, kad šį kalną norima laikyti piliakalniu. 1977 m. Pieštuvėnų piliakalnį žvalgė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Konstatuota, kad kalva yra apie 8 m aukščio, jos viršuje yra dvi neryškios keturkampės formos aikštelės. Dar kartą šios įstaigos specialistai kalvą žvalgė 1988 m. (vad. A. Merkevičius). Žvalgymo ataskaitoje teigiama, kad kalva į piliakalnį nepanaši, tačiau iš karto daroma prielaida, kad tai gali būti ankstyvas piliakalnis.
