Radžiūnų piliakalnis

Radžiūnų piliakalnis

Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus miesto teritorijoje. Pasiekiamas iš link Simno vedančios Santaikos gatvės ties garažais dešinėje pasukus bevarde gatvele į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 900 m iki pažintinio dendrologinio tako, šiuo taku mišku paėjus 500 m – yra tako pabaigoje.

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame krante, prie Kirmijos upelio žiočių esančioje kalvoje. Aikštelė trikampė, smaigaliu į pietus, 40×40 m dydžio, aukštesne šiaurine dalimi, su kultūriniu sluoksniu. Šiauriniame jos krašte supiltas 40 m ilgio, 4 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio 7 m išorinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 2,2 m gylio griovį. Pylimas juosia ir aikštelės pietvakarinį šoną, kur jis yra iki 1,5 m aukščio. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku. Jis pradėtas tvarkyti: iškirsta dalis smulkių želdinių, įrengti laiptai.

Šiaurės vakarų papėdėje 1 ha plote yra II a. – V a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2002 m. Iki 53 cm storio jos kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos, gyvulių kaulų, geležinis įtveriamasis tribriaunis strėlės antgalis.

Istorija

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia.

Padavimai ir legendos

Padavimai sako, kad piliakalnį supylę du broliai kunigaikščiai norėdami nuo priešų apsiginti.

Informacija apie Radžiūnų piliakalnį literatūroje:

Radziunų piliakalnis

Suv. rėd, Kalvarijos pav., Alytos val., kaimas Radziunai.

Į 1½ versto nuo kaimo Radziunų, palėj Nemuną stūkso aukštas kalnas, kuris nuo pietų šalies keliasi tarasais. Ant šiaurinio galo šito kalno tapo supiltas piliakalnis, žinomas čia vardu „Pilaitė“.
Nuo šiaurių piliakalnis susisiekia su nuotakumu gretimojo kalno; nuo rytų su lyguma 54 metrų pločio ir skiriančia jį nuo Nemuno; nuo pietų su pietiniu nuotakumu prigimto kalno ir apačioj upeliu Kirmija; nuo vakarų tuo pačiu upeliu.

Piliakalnis turi pavidalą nevisai teislaus trikampio, kurio šiaurinis šonas turi 46 metrus, rytinis – 44, o vakarinis – 49.

Šiaurinis šonas, aukštis kurio siekia 20 metrų, buvo ginamąja šalimi kalno. Vakarinis šonas turi aukštumo 74 metrus; rytinis šonas yra truputį žemesnis už vakarinį.

Ilgumas lygumos ant viršūnės kalno, kuri turi pakraipą nuo šiaurių į pietus, išneša 47 m. Šonai kalno yra apaugę medžiais; yra medžių ir krūmų teipogi ant viršūnės kalno. Šiaurinė šalis piliakalnio aukštutinėj dalij turi pavidalą pusračio; nuo pietų šalies turėjo būti smailus kampas. Šiandien ši šalis nubirus ir nugriuvus teip daug, kad senovinė jos išvaizda išnyko.

Gerai užsilaikę vakarinis šonas ir šiaurrytinis. Šitas piliakalnis yra vienas iš aukščiausiųjų Suvalkų rėd. ir turėjo būti tvirčiausia apgintuve.

Reginys nuo kalno į Nemuną ir užnemunės apygardą labai gražus. Visos kitos šalys yra uždengtos medžiais.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 23