Šilėnų mitologinis šaltinis

Šilėnų mitologinis šaltinis trykšta pelkaitėje 0,17 km į ŠV nuo bažnyčios. Iš dviejų „akelių“ subėgęs vanduo siauru grioveliu teka į PV (220°), ir šioje atkarpoje šaltinio vandens semiamasi iki šiol. Toliau šis nedidelis skaidraus, tačiau geležies prieskonio turinčio vandens upelis teka į pelkę tarp Šilėnų ir Naujosios Rėvos, kur pasklinda žemumoje (V. Vaitkevičius).

Maldininkai, atkeliavę į Šilėnų atlaidus, prausdavosi šiuo vandeniu, tikėjo, kad jis gydo. Kartą atėjusi mergina skaudančiom kojom iš neokupuotos Lietuvos dalies, keliais ėjo aplink šaltinį, rinko žvyro akmenėlius nuo dantų skausmo ir šioje vietoje pagijo. Vietos gyventojai šiuo vandeniu eidavę praustis Didžiojo Ketvirtadienio rytmetį, saulei netekėjus, neatsigręždami ir tylėdami (P. H. Danilenko, 55 m., Šilėnuose. U. I. Stankevičiūtė, 2004 m. – VAP Nr. 72; var.: anksti rytą -V A P Nr. 71).

Nuo seno žmonės pasakoja legendas ir padavimus apie stebuklingą gydomąjį Šilėnų šaltinio vandenį – jis esą gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis. Vandenį iš šaltinio imdavo, juo prausdavosi ir tikėjo, kad jis gydo.

Tyrimų rezultatai rodo, kad šaltinio vandens kokybė yra žymiai aukštesnė už geriamajam vandeniui taikomas normas.