Tetervinų piliakalnis

Tetervinų piliakalnis

Tetervinų piliakalnis, vadinamas Zamkova Gura, Plikuoju kalnu, Utos bei Papiškių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Tetervinų kaime, Pabarės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Pabarė–Butrimonys, iškart už Pabarės, pirmu miško keliu pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 3,5 km ir už kelio posūkio į dešinę rytų kryptimi pirmoje miško keliukų sankryžoje pavažiavus į kairę šiaurėn iki prie Šalčios esančių dviejų sodybų, nuo jų per drėgnas pievas paėjus 200 m į rytus, yra už senvagės, per kurią yra lieptas.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvelėje Šalčios kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 22×10 m dydžio. Joje rasta molio tinko, angliukų. Aikštelės vakariniame ir pietiniame kraštuose supiltas 0,4 m aukščio, 6 m pločio puslankio formos pylimas. Pietvakarių papėdėse yra 3-4 m pločio, iki 0,3 m gylio griovys, už kurio pietvakarių papėdėje yra tarsi nuskleisto pylimo liekanos. Šlaitai vidutinio statumo, 3,5 m aukščio.

Piliakalnio šiaurinis kraštas nuplautas Šalčios, kiti paveikti paviršinės erozijos. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais.

1996 m. P. Tebelškis piliakalnyje ištyrė 30 m² dydžio plotą, kultūrinio sluoksnio nerado.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Istorija

Apie Tetervinų kaimą rašo istorikas Stanislovas Buchaveckas knygoje „Šalčios žemė“, Mečislovas Machuliakas (Mieczyslaw Machulak) „W ejszyskiej stronie“. „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ yra informacijos apie Tetervinų piliakalnį-Pilies kalną.

Prie Tetervinų yra netoli vienas kito esantys du piliakalniai. Vienas piliakalnis yra dešiniajame Šalčios krante. Ant Šalčios upės kranto yra paminklą žymintis stulpelis ir neaukštas piliakalnis. Jis beveik apskritas, mažiau nei 20 metrų skersmens. Piliakalnį iš pietvakarių pusės saugojo Šalčia, iš kitų pusių – pelkė. Dar ir dabar matosi užslinkusio griovio likučiai. Tetervinų piliakalnis vadinamas Pilies kalnu (Zamkova Gura).

Antrasis piliakalnis ̶  kairiajame krante. Netoliese yra kelios miške pasislėpusios Tetervinų sodybos. Nuo jų piliakalnį skiria pelkėta pieva. Per šią pievą bėgančio upeliuko ir Šalčios santakoje ir stūkso antrasis Tetervinų archeologijos paminklas. Jis įspūdingesnis už pirmąjį. Šis piliakalnis, kurio šiaurinį galą ,,nukando“ Šalčios upė, vadinamas Plikuoju kalnu, Ūtos bei Papiškių vardais. Jis stačiašlaitis, geriau apsaugotas gamtinių kliūčių ir įtvirtintas, naudotas I tūkstantmetyje.

Per Tetervinus einantis kelias – istorinio trakto, ėjusio per Rūdninkų girią  Vilnius ̶  Krokuva dalis. Upę tenka pereiti lieptu, nes nėra tilto. Jį 1943 m., išvertę ir padegę vežimą šieno, sunaikino sovietiniai partizanai. Taip jie užtvėrė kelią galimam vokiečių kareivių ar Armijos krajovos partizanų antpuoliui. Po karo dėl Rūdninkų girioje įsikūrusio Raudonosios armijos poligono ir karinių bazių tilto atstatyti neleista.