Trakų piliakalnis
Trakų piliakalnis, Pilies Kalnas, Aukų Kalnas
Adresas
Trakų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
54.6466667, 24.9378889
Trakų piliakalnis
Trakų piliakalnis, Pilies Kalnas, Aukų Kalnas – piliakalnis Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Trakų šiaurinėje dalyje, pasiekiamas ties Trakų istorinio nacionalinio parko administracijos pastatu (Karaimų 5) pasukus Kęstučio gatve į šiaurės rytus, už 200 m yra už pusiasalio pilies priešpilio.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Luko ežero V krante esančiame pusiasalyje, Trakų pusiasalio pilies teritorijoje, 700 m į PR nuo Trakų salos pilies. Aikštelė keturkampė, pailga PR-ŠV kryptimi, 45×17 m dydžio. Piliakalnio papėdėse iškastas 18 m pločio, 3 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 12-14 m aukščio.
Aikštelės PR dalis nuslinkusi. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais, aikštelė dirvonuoja. PV šlaite įrengti laiptai.
Ant neaukštos kalvos įsikūrusi Senųjų Trakų piliavietė yra paskelbta valstybinės reikšmės kultūros paminklu. Nuo XIV a. rašytiniuose šaltiniuose minima pilis, kaip ir pusiasalio pilis, yra priskiriama aptvarinio (arba gardinio) tipo pilims. Iš visų pusių ją juosė 35–40 m pločio, iki 8 m gylio vandens pripildytas griovys, saugojo iš lauko akmenų pastatyta 10 m aukščio gynybinė siena.
Trakų piliakalnio tyrinėjimai
1854 m. E. Tiškevičius ieškodamas požemių padarė aikštelės skersinį pjūvį bei iškasė 7 šurfus, surado mūrinius šlaito tvirtinimus. 1962 m. A. Tautavičius ištyrė didžiąją aikštelės dalį – iš viso 582 m2 plotą. Ankstyviausių įtvirtinimų liekanos yra sunaikintos vėlesnės rekonstrukcijos metu ar užpiltos storu žvyro sluoksniu. Tuomet kalva gerokai paaukštinta užpilant daugiau kaip 3 m žvyro sluoksnį, šlaitus sustiprinant plūktu moliu. Pašlaitėje pradėtas kasti 6-13 m pločio, 3 m gylio griovys (jo nebuvo ŠV ir PR papėdėse), kurio vidiniame krašte iš akmenų mūryta 260 m ilgio, 1,1-1,4 m storio siena. Tiek siena, tiek ir griovys liko nebaigti. Aikštelė apjuosta 50×15 m dydžio, 2 m storio plytų-akmenų gynybine siena. 2 m aukštesnėje jos PR dalyje pastatytas (atrodo, irgi liko neužbaigtas) 15×18 m dydžio plytų akmenų mūro pastatas su iki 1,8 m storio sienomis. Į ŠV nuo jo liko keturkampis 35×14 m dydžio pilies kiemas. Jo ŠR kampe iškastoje 13×7 m dydžio, iki 1,8 m gylio duobėje buvo pradėtas iš akmenų mūryti keturkampis pastatas ar bokštas. Aikštelėje, be mūro griuvenų, beveik nerasta archeologinių radinių, aptiktos tik 3 geležinės vinys, užrakto dalis, kaltelis, arbaleto strėlės antgalis, pora neaiškių dirbinėlių, 17 žiestos keramikos šukių.
Piliakalnio istorija
Trakų pusiasalio pilis XIV a. viduryje buvo statoma Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pavedimu. Lietuvos viduramžių valdovo Vytauto laikais (XV a.) Trakų pusiasalio pilis, dar vadinama Didžiąja, buvo viena iš didžiojo kunigaikščio rezidencijų, neatskiriama Trakų miesto ir valstybės sostinės Vilniaus gynybinio komplekso dalis. Po Vytauto mirties Didžioji pilis tapo kunigaikščių Švitrigailos bei Žygimanto Kęstutaičio rezidencija.
Ilgainiui pilies teritoriją kunigaikščiai apleido ir ji buvo naudojama pagal kitokią paskirtį. XVI a. pradžioje pusiasalio pilis gavo kalėjimo vaidmenį. Čia buvo įkalinti Maskvos didžiojo kunigaikščio pasiuntiniai ir kiti aukštos kilmės valstybės priešai ar belaisviai. Galiausiai 1655 m. pilis buvo sugriauta ir tik po poros šimtų metų, XIX a. pabaigoje, pradėjus archeologinius tyrinėjimus imtasi gynybinio komplekso restauravimo darbų.
Legendos ir padavimai apie Trakų piliakalnį
Trakų pusiasalio pilies teritorijoje esantis piliakalnis nuo senų laikų vadinamas Aukų kalnu. Tačiau kodėl duotas šis vardas – mįslė!
Plačiai paplitusi legenda apie ant šio kalno pagonių dievams aukojamas aukas. XIX a. viduryje kalno teritoriją tyrinėjęs grafas Eustachijus Tiškevičius rado skylėtą šaukštą ir galvojo, kad jis galėjo būti naudojamas aukojimo ritualuose kraujui semti… Vėliau šį skylėtą šaukštą tyrinėję archeologai nustatė, jog tai daug naujesnis gaminys. Taigi kol kas nėra rasta jokių patikimų šaltinių, patvirtinančių, kad šis piliakalnis kadaise buvo pagonių aukojimo apeigų vieta.